Šiek tiek apie vyrišką ir moterišką meilę

Vertėtų susimąstyti, kaip sugebėjimas mylėti susijęs su žmogaus lytimi. Nejaugi vyrai, skirtingai nei moterys, sugeba mylėti nuoširdžiai, be visų tų “bet” ir “jeigu”. Kalba eina ne apie seksizmą. Tokių minčių kyla, stebint aplinkinius žmones.

Pagalvokite patys – vyras gali įsimylėti į moterį, nepriklausomai nuo jos socialinės padėties, amžiaus, rasės, fiziologinių ypatumų ar religijos. Įsimylėti ir vardan jos radikaliai pakeisti savo gyvenimą. Tiesiogine prasme atiduoti širdį ir visą turtą.

O kuo rizikuoja moteris?

Vyras neklausinėja, ką moteris turi ir negalvoja, kaip disponuoti jos turtu, kai jis taps bendru. Vyrui, jeigu jis myli, svarbi moteris pati savaime. Kas labiausiai neapkenčia alfonsų? Žinoma, vyrai. Mums, vyrams, pati idėja gyventi su moterimi vardan naudos atrodo kaip nonsensas.

Moteris gali aistringai įsimylėti vyrą, tačiau kai hormonų audra atlėgs, prasideda vyro analizavimas, kurio tema: “O ką jis man gali duoti?” Argi ne šitie savanaudiškumo ledkalniai paskandino milijonus meilės laivų?

Neskubėkite piktintis ir niršti, aš visiškai nesiruošiu kaltinti visos moteriškos giminės savanaudiškumu, čia veikia visiškai kiti mechanizmai.

Savanaudiškumas – tai paskutinių kelių tūkstantmečių išradimas, o jo pagrindą sudaro žymiai archaiškesnis mechanizmas.

Moteris visada žiūrėjo, žiūri ir žiūrės į vyrą kaip į būtybę, kuri privalo išmaitinti ir ją, ir jos būsimus palikuonis. Jeigu vyras suteikia pasitikėjimo, kad su juo iš bado nemirsi, reiškia, galima kalbėti apie meilę. Tiksliau, įsitikinimas, kad vyras apsirūpinęs, gali būti interpretuojamas kaip meilė. Feminizmas visada klupinės, susidūręs su šiuo pasąmoningu instinktu.

Kaip žiūri į moterį vyras?

Savaime aišku, pirmiausiai kaip į objektą, kurio dėka galima atsikratyti seksualinės įtampos ir tuo pat metu kaip į savo vaikų motiną. Tačiau šiai kategorijai priklauso labai daug moterų ir būti su visomis vyras negali. Jis išsirenka vieną, nežinodamas, gali ji turėti vaikų, ar negali. Sutikite, tai kur kas sudėtingiau ir labiau rizikinga, negu susieti gyvenimą su vyru, apie kurį tiksliai viską žinai: apie jo pajamas, nekilnojamą turtą ir karjeros potencialą.

Ko pačios moterys pirmiausiai klausinėja vyro, su kuriuo susipažino jų draugė? Kuo jis dirba, ką jis turi? Tokie klausimai išsprūsta savaime, automatiškai.

Kaip ilgai moteris gyvens su vyru, kuris nedirba ir jos neaprūpina? Klausimas retoriškas. Moteriška meilė – tai antstatas, kuris bazuojasi ant vyriškos sėkmės, jo gerovės. Vėlgi turiu pažymėti – tai nėra nei blogai, nei gerai, aš viso labo konstatuoju realybę, į kurią būtina atsižvelgti.

Vyro prigimtis paprastesnė, dėl to jis pajėgus pamilti “už gražias akis” tiesiogine šios frazės prasme. Mylimą moterį praradęs vyras vos ne tiesiogine prasme emociškai miršta, surasti naują meilę jam neįtikėtinai sudėtinga ir atsigavimo procesas po išsiskyrimo vyrams žymiai ilgesnis.

Atsakykime sąžiningai patys sau į klausimą, kas dažniau, kurdamas šeimą, vadovaujasi materialiais sumetimais – vyrai, ar moterys?

Šaltinis



Naujienos iš interneto

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *