Yra tokia moterų kategorija, jos atstovės užsikrauna sau visus įmanomus įsipareigojimus, o paskui pačios nuo to ir kenčia.
Iš kur tokios moterys atsiranda?
Nieko naujo šiame pasaulyje neišrasta, viskas ateina iš vaikystės. Pavyzdžiui: tėvai reikalavo iš mergaitės būti pačia geriausia visame kame, o už menkiausias klaidas – kaltino ir gėdino.
Dažnai „absoliučios nepriklausomybės“ strategiją paveldi vyresni vaikai šeimoje. Gimus „jaunėliams“, tenka pernelyg anksti suaugti ir pavirsti aukle bei padėjėja mamai ir tėčiui. Dabar tu jau privalai visiems padėti, o ne kvaršinti šeimos nariams galvą savo pačios problemomis (kurios, beje, niekur nedingo).
Dar viena priežastis, dėl kurios susiformuoja strategija „Aš pati!” – mergaitė mato, kaip jos mama engia ir trypia savo pačios vyrą (mergaitės tėtį). Arba mama viena augina vaiką ir be perstojo skundžiasi visa vyriška gimine: „Jais neįmanoma pasikliauti. Pasikliauti, mano brangioji, galima tik savimi.”
Mergaitė užauga ir realizuoja savo gyvenime mamos įbruktą strategiją. Viskas, užburtas ratas užsidarė.
Atrodytų, kas čia tokio, kad moteris trokšta būti savarankiška? Nieko baisaus. Tačiau bus ne pro šalį pakalbėti apie tokios elgesio strategijos pasekmes.
Strategijos „Aš pati“ pasekmės
Moteriai, turinčiai tokias nuostatas, kaip „jei nori padaryti gerai, padaryk pati“, sunku sukurti sveikus santykius su stipriu ir adekvačiu vyru. Normalus vyras perdėtoje moters iniciatyvoje įžvelgs tik viena – konkurenciją. Ir iš moters šiuose santykiuose galite pavirsti sparingo partnere. Tada jau neberūpi romantika ir seksualiniai malonumai, lieka tik arši konkurencija ir vienas kito gniuždymas.
Silpnas (pasyvus) vyras santykiuose su tokia moterimi vartysis kaip inkstas taukuose. Moteris šitą vyrą gniuždys, tačiau jis nė nemanys priešintis. „Tu vyras ar skuduras? Pats nieko nesugebi. Vėl viską tempiu ant savo kupros!” – nepaisant tokių kalbų ir skundų vyro adresu, iš tikrųjų moteris tokiuose santykiuose jausis labai patenkinta, reikšminga ir svarbi, nors, bėgant metams, pamažu pavargs, užsimanys „ant rankų”. O tos „rankos” bevalio, jos pačios sutrypto vyro pavidalu, moteris nešioti nepratusios, kadangi moteris patį vyrą visą gyvenimą nešiojo ant rankų.
Entuziazmas ir stiprybė viską tempti ant savo kupros anksčiau ar vėliau pradingsta, išsikvepia ir tada prasidės: perdegimas, nervų priepuoliai, psichosomatikos sukeltos ligos.
Kaip to atsikratyti?
Atsisakykite totalios kontrolės. Supraskite, kad negalite viena visko nuveikti ir kontroliuoti. Greičiausiai, kiti žmonės lygiai taip pat sėkmingai susidoros su jūsų užduotimi.
Kaip galite pasirūpinti savimi ir savo ribotais ištekliais?
Ar mokate paprašyti? Tame nėra nieko blogo, tačiau jūsų smegenys gali manyti kitaip. Ir tai būtina gydyti. Prašymai jokiu būdu nereiškia jūsų bejėgiškumo, prašymai žmogaus nežemina. Atminkite, kad prašyti pagalbos ne tik galima, bet ir būtina. Ir tai galima padaryti iš tvirtos pozicijos, nesižeminant savo pačios akyse.
Pamilkite save ir leiskite jumis rūpintis. Pasakyti lengva, tačiau kartais tam prireikia labai daug laiko ir pastangų. Reikia išsiaiškinti įvairius meilės sau variantus, palaipsniui leisti sau savimi didžiuotis ir mėgautis savo troškimais, padaryti pauzę tose nesibaigiančiose lenktynėse dėl pasiekimų.
Atvirai kalbant, viskas nėra taip sudėtinga, kaip gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio, tačiau pirmiausia būtina pripažinti, kad egzistuoja problema.
Antra, reikia padirbėti su savo galva, tiksliau – nuostatomis, kurios diktuoja jūsų elgesį.
Ne visada pavyksta tai padaryti pavieniui, tačiau jeigu nėra resursų psichologui, geriau pradėti iš lėto, savarankiškai, negu išvis nieko nedaryti.
Manau, jums patiks jūsų naujas elgesio modelis, kai kiti jumis rūpinsis, stengsis jums padėti, kai nebereikės suktis 24 valandas per parą tarsi voveriai rate.
Pats vertingiausias žmogus tavo gyvenime esate jūs pati. Nepamirškite to.
