„Tavo amžiuje, aš jau…“

Kaip dažnai iš savo tėvų girdėjote: „Pažiūrėk į kaimynų vaiką, klasės draugus, jie ir mokosi puikiai, ir šokiais sugeba užsiimti, ir gražiai piešia, o tu?“ Arba: „Aš tavo amžiuje jau… (toliau pagal sąrašą)“.

Žodžiais neįmanoma apsakyti, kaip skausminga girdėti tokius žodžius savo adresu. Tėvai nori sugėdinti savo vaiką: atseit, kiti gali, o kaip tu pas mus ką, blogesnis? Jei mamos ar tėčiai, kurie tai daro, mane dabar skaito, turiu tik vieną prašymą – sustokite.

Visi suprantame, kad tokiomis frazėmis tėvai nenori trypti mūsų savigarbos, o jei ir tektų rinktis tarp mūsų ir kaimynų vaikų, vis tiek pasirinktų mus. Nes jie mus myli. Tiesiog, iš inercijos, kaip darė dar jų seneliai, jie bando įteigti vaikui, kad jeigu jis nesistengs, užaugs negalėdamas konkuruoti su tais pačiais kaimynų vaikais, vadinasi, nieko nepasieks gyvenime, dirbs mažai apmokamą darbą. Trumpai tariant, jie nerimauja, kad jų vaikas taps nevykėliu. Intuityviai nesinori investuoti į projektą, kuris yra pasmerktas žlugti. Todėl ir pasitelkiama tokia abejotina motyvacija.

Tačiau čia ir bėda: vaikas – ne projektas. Ir ne tėvų vergas.

Viena pagrindinių pedagogikos taisyklių – remtis pozityviais dalykais. Tai reiškia, kad kiekvienas vaikas turi savyje kažką gero. Ir vieno vaiko gerumas nebūtinai sutampa su kito gerumu. Visų tėvų (ir apskritai suaugusių) tikslu turėtų tapti idėja padėti vaikui atrasti save ir savo mėgstamą veiklą, kuri padėtų jam atskleisti savo potencialą.

O ką mes gauname, kai lyginame savo vaiką su kuo nors kitu? Mano tėvai norėjo, kad būčiau panaši tai į vieną vyresnę seserį, tai į kitą sesę, tai apskritai į vieną iš mano draugių. Pirma, tai sukelia antipatiją objektui, su kuriuo esame lyginami. Antra, vaikai užauga ir pradeda lyginti savo tėvus su kitais tėvais.

Kam iš mūsų būtų malonu sužinoti, kad vaikas norėtų kitokių tėvų? Tokių, kaip, pavyzdžiui, klasės draugas turi? Arba sužinoti, kad vaikas negerbia savo tėvo, nes, jo supratimu, sėkmę lemia ne „pinigai ir nekilnojamasis turtas“, o „kelionės ir mėgstami pomėgiai“.

Kad vaikai gerbtų savo tėvus, šią pagarba jiems dar reikia suformuoti. Visų pirma, su pagarba pačiam vaikui…

Šaltinis



Naujienos iš interneto

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.