Tos pačios klaidos santykiuose

Kodėl, pradėję naujus santykius, darome vienas ir tas pačias klaidas ir vėl renkamės mums netinkamus žmones? Ankstesnis buvo blondinas ir juristas, pirmoji meilę – šatenas ir idiotas, o nauja meilė – brunetas ir fotografas. Atrodytų, vyrukai absoliučiai skirtingi, o tavo problemos su jais vienodos. Romantiški santykiai prasideda ir baigiasi pagal standartinį scenarijų. Kaip taip gali būti? Problema tavyje? Ir taip, ir ne.

Amerikiečių psichoterapeutė Liza Fairstoun, paskyrusi karjerą tirti tėvų ir vaikų tarpusavio santykiams, savo knygoje “Seksas ir meilė intymiuose santykiuose” rašo, jog pagerinti savo asmeninius santykius su vyrais galima tada, kai supranti, koks prisirišimo tipas tau būdingas. Ir kai jį pakeiti. Kad taip atsitiktų, būtina minutėlei liautis savimi žavėtis ir įjungti savo vidinį kritiką. Pagalvok, kokius vyrus tu renkiesi. O kokios problemos nuolatos persekioja tavo porą? Dėl ko tu palikai visus savo buvusius? O gal jie tave? Esame tikri, tu būtinai surasi bendrą vardiklį. Pasikartojanti problema ir apibūdins tavo prisirišimo tipą.

Įkyri moteriška trauka link vieno pasirinkto vyro tipažo – ne jaunystės klaida ir ne nuotykių troškimas, o pagrįsta nuostata. Psichologai tvirtina, kad dėl visko kalta vaikystė. Būtent tėvai pirmieji gyvenime mums parodo, kas yra meilė, rūpinimasis, dėmesys. Vėliau, santykiuose su partneriu, mes atkuriame tą elgesio schemą, kuri buvo suformuota mumyse vaikystėje. Jeigu mama buvo tau abejinga, tai būtent tokį elgesį su savimi suaugusiame gyvenime laikysi nuoširdžiu ir dideliu jausmu. Iš čia ir nuolatinė trauka ieškoti šaltų ir tavimi nesuinteresuotų vyrų.

Keturi meilės tipai

Bazinis ryšys. Vaikystėje tave mylėjo, palaikė ir netgi lepino. Su tėvais turėjai stiprų emocinį ryšį: tau buvo liūdna, kai mama išeidavo ir džiugu, kai sugrįždavo. Tėvų kompanija tai buvo saugi aplinka. Dabar tu turi draugiškus santykius su tėčiu, o nuo mamos praktiškai neturi paslapčių. Tau labai pasisekė, juk suaugusiame amžiuje tu kuri tokius pat nuoširdžius ir pasitikėjimo kupinus santykius. Nesigėdini dalintis su savo vyriškiu pergyvenimais ir vertini jį kaip vientisą personažą.

Ką daryti? Atsipalaiduoti ir mylėti tai, ką renkiesi. O jeigu su šeima viskas puiku, bet su priešinga lytimi niekaip nesiklijuoja, galbūt problema slypi ne tavo pasirinkime, o laike ir aplinkybėse – santykiai šiuo momentu tau paprasčiausiai nereikalingi.

Vengiantis ryšys. Vaikystėje puikiausiai sutarei su mamos draugėmis ir mokytojais, dievinai vaikiškas stovyklas ir retai matydavai tėvus – jie buvo panirę į darbus, daug važinėjo arba paskendo savo santuokos problemose, kur tau nebuvo vietos. Jūsų šeimoje vyravo partneriški santykiai be nereikalingo sentimentalumo, tavo priežiūrai galėjo palikti jaunesnius brolius ir seseris, tave laikė rimtumo ir atsakingumo pavyzdžiu. Dabar esi tokia pat nepriklausoma, tik jau suaugusi. Su tavimi sudėtinga kurti santykius, nes artumas tau – silpnumo pasireiškimas, o intymūs santykiai – pavojingas žaidimas, kuriame rizikuoji likti išduota, vadinasi, pralaimėjusi.

Ką daryti? Atleisti, pagaliau, tėvams už tai, kad neleido tau kartais pabūti bejėge ar neprotinga. Kai tik tai padarysi, vyrai daugiau tavęs neatstums dėl to, kad esi “pernelyg užimta, nepriklausoma, savarankiška”. Iš tikrųjų jie tave palieka ne dėl to, kad negali išlaikyti tavęs finansiškai ar ištverti emociškai, o viso labo todėl, kad tu pati juos atstumi ir bijai mylėti.

Dezorganizuotas ryšys. Tėtis arba mama, o galbūt ir abu atvirai tave atstūmė. Galbūt tėvas išėjo iš šeimos, o mama užsiėmė savo nauju asmeniniu gyvenimu. Arba jiedu abu susikoncentravo tik į savo karjeras. Galbūt mylėjo jaunesnius tavo brolius/seseris labiau, nei tave. Kaip ten bebūtų, tau visą gyvenimą jų trūkom ir trūksta iki šiol, tačiau vėl ir vėl susiduri su skausmingu abejingumu. Analogiška istorija su vyrais: tu pasąmoningai renkiesi tuos vyrukus, kurie ne šiaip tave ignoruoja, bet ir atvirai tyčiojasi. Tai varo tave iš proto, o aplinkiniai įsitikinę, jog tu “pati nežinai, ko nori”.

Ką daryti? Pirmiausiai būtina suvokti, kad tavi prisirišimo tipas – destruktyvus. Nė vienas tau į akį kritęs vyras nepadarys tavęs laiminga, juk tavo skonį atitinka įvairaus plauko sadistai, persekiotojai, energetiniai vampyrai ir kiti toksiški egzemplioriai. Pagalvok, ar nori kankintis? Gal vertėtų pakeisti maršrutą ir pamėginti būti mylima? Tai žymiai emocionaliau už tavo dabartinius amerikietiškus kalnelius.

Nerimastingas ryšys. Mama nedavė pakankamai meilės, tėtis pakankamai nesirūpino. Vaikystėje visais įmanomais būdais stengeisi gauti bent lašelį tėvų švelnumo ir įrodyti savo šeimai, kad esi verta jų jausmų: pavyzdingai elgeisi ir laimėdavai įvairiausius konkursus vien tam, kad nusipelnytum šeimos narių pagarbos, o nevilties momentais užtaisydavai isterijas, kad bent šitaip atkreiptum į save jų dėmesį. Tikriausiai dabar tu renkiesi vyriškius, kurie leidžia tau juos mylėti, tačiau patys anaiptol nelepina tavęs švelnumu ir jautrumu. Tavo favoritai – poligamiški gražuoliai, kurie dalina save tau nedidelėmis porcijomis.

Ką daryti? Liaukis piršti save vyrams, kurie įpratę imti ir gauti. Nereikia stengtis prisiderinti prie abejingų žmonių interesų ir rėkauti: “Tu manęs nemyli!” ar verkšlenti dėl savo meilės be atsako. Tai tik beprasmiškas žaizdų draskymas. Labai daug emocijų, o naudos ir pasitenkinimo – nulis.

Šaltinis



Naujienos iš interneto

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *