Santykiai nėra kaip siena, kurią pastatome ir pamirštame. Jie yra kaip sodas, kuris be priežiūros sunyksta.
Jis mano, kad viską kontroliuoja. Namai stovi, vakarienė ant stalo, žmona šalia. O ji vis dažniau žvalgosi pro langą, vis ilgiau užsibūna darbe ir vis rečiau šypsosi jam. Ir vieną gražią dieną ji paprasčiausiai negrįš namo – visomis prasmėmis.
Žmonų neištikimybė retai būna trumpalaikė užgaida. Dažniausiai tai būna paskutinis akordas po ilgos varginančios dainos, kai partneris dainavo ne į taktą.
Nė viena moteris nepalieka savo vyro ir neišeina šiaip sau. Visada būna trys vyriškos klaidos, kurios tampa lėto veikimo minomis.
Emocinis vakuumas: kai šalia, bet ne kartu
Vyras namuose – fiziškai. Telefonas rankoje, žvilgsnis įsmeigtas į televizoriaus ekraną, o mintys kažkur toli, nuolat sukasi apie jo nesibaigiančius reikalus. Ji šneka – jis linksi, bet negirdi. Ji klausinėja – jis atsako vienu žodžiu. Taip per kurį laiką tarp jų išauga tylos siena, už kurios moteris ima jaustis be galo vieniša.
Moterys būna ištikimos savo vyrams, kol tie jas girdi. Kol išklauso jų žodžius, kol jų jausmų nenuvertina triuškinančiomis frazėmis: „Tu vėl pradedi?“, „Ką tu čia išsigalvoji?“
Kai vyras virsta baldu bute, moters siela pradeda ieškoti šilumos ten, kur ją pastebi, mato, girdi ir jaučia. Ir taip ji susipažįsta su tokiu žmogumi, kuris moka jos klausytis. Ir tada jos sieloje kažkas sulaukia atgarsio. Ji pirmą kartą po ilgo laiko pasijunta esanti gyva.
Panieka: „Tu – juk mano žmona, kur tu dėsiesi?“
Kai vyras mano, kad santuokos liudijimas yra amžina priklausomybės garantija, jis nustoja stengtis. Jis gyvena taip, tarytum viskas klostosi savaime. Tačiau meilė – ne kaktusas, be vandens neišgyvena. O moteris – ne spinta, kurią būtų galima pastatyti į kampą ir išlikti ramiam, kad ji niekur nedings.
Ji nori būti geidžiama, reikalinga, pastebima. Kai ją namuose priima kaip duotybę, o kažkur nuošalyje jai pasakys: „Tu – nuostabi! Tiesiog nesuvokiama, kaip tavo vyras gali tavęs nepastebėti!“ Tada ir įsižiebia degtukas, kurio jau neįmanoma užgesinti.
Artimumo stoka, kai aistra išblėso, o rūpesčio nebeliko
Taip, aistra su laiku transformuojasi. Bet jeigu vyras mano, kad intymumas daugiau nebereikalingas, jis pats išmeta širdį iš santykių.
O paskui atsiranda kitas, kuris godžiai žvelgia į ją. Kuris prisiliečia prie jos taip, kad per nugarą šiurpuliukai nubėga. Ir tada jos kūnas prisimena, ką reiškia būti geidžiamai.
Ką daryti?
Moteris neišeina netikėtai – ji pirmiausia palieka vyrą savo viduje. Iš pradžių nustoja dalytis su juo viskuo. Paskui nustoja laukti. Paskui praranda viltį. Ir jeigu vyras neišgirsta jos pagalbos šauksmo SOS, ji vieną dieną pasitrauks tyliai. Be skandalų. Tiesiog užtrenks savo sielos duris.
Vyrui, kuris skaito šias eilutes, reikėtų atidžiau pažvelgti į savo žmoną. O moteris turėtų suprasti, kad ji neprivalo būti stipri ir kantri visada. Ją irgi galima mylėti, girdėti, rūpintis ir saugoti.
Santykiai – tai sodas, kurį reikia nuolat prižiūrėti ir puoselėti. Moteris atitolsta tyliai. Ir jeigu ji vieną kartą pražysta šalia kito, vadinasi, ten buvo daugiau saulės ir šilumos.
