Perdėta globa žudo bet kokią iniciatyvą. Kai amerikietis vaikinas ar mergina baigia mokyklą, jie eina į koledžą ir apsigyvena bendrabutyje, rašo USA Today. Po studijų jie eina dirbti ir nuomojasi būstą. Už mokslą gali sumokėti tėvai.
Bet štai aprūpinti suaugusį, sveiką, darbingą jauną žmogų būstu – išvis negirdėta. Tave turi užauginti ir išmokslinti, o toliau – viską pats, niekas tau daugiau nieko neskolingas. Ir tai supranta visi.
Ir vis dėlto, remiantis The New York Times ir Morning Consult atlikta apklausa, amerikiečiai ir toliau rūpinasi suaugusiais ir pakankamai pajėgiais savarankiškai savimi pasirūpinti vaikais.
Apklausoje dalyvavo 1508 asmenys nuo 18 iki 28 metų amžiaus ir 1136 šių jaunuolių tėvai.
Štai „The New York Times“ ir „Morning Consult“ gauti rezultatai:
• 11% apklausoje dalyvavusių tėvų yra pasirengę susisiekti su sūnaus ar dukters viršininku, jei kiltų problemų darbe;
• 8 % iš jų jau susisiekė su koledžo pedagogais, kad pakontroliuotų iš esmės jau suaugusio vaiko pažymius;
• 76 % tėvų primena savo suaugusiems vaikams apie terminus, kurių jie privalo laikytis (tai galioja ir užsiėmimams koledže);
• 74% tėvų užrašo savo vaikus susitikimams, įskaitant vizitus pas gydytoją;
• 15 % tėvų, kurių vaikai mokosi koledžuose, rašo žinutes arba skambina savo vaikams, primindami kad tie nepraleistų pamokų ar svarbaus egzamino.
• 22 % tėvų padeda savo vaikams pasiruošti eiliniam koledžo egzaminui;
• 16% tėvų padėjo savo atžaloms rašyti gyvenimo aprašymus dėl darbo ar praktikos;
• 14% tėvų pasirinko savo vaikams būsimą profesiją;
• 14% tėvų įtaisė vaikus į darbą, pasinaudoję ryšiais ir pažintimis;
• 12% tėvų skiria vaikams daugiau nei 500 USD per mėnesį būsto nuomai ar kasdienėms išlaidoms;
• 11 % padėjo savo vyresnių klasių vaikams parašyti rašinį arba atlikti mokyklinę užduotį.
Specialistų teigimu, tėvai tokiu elgesiu daro vaikams meškos paslaugą – faktiškai žlugdo jų asmeninį augimą. Būti suaugusiu – reiškia priimti savarankiškus sprendimus, daryti klaidas ir mokytis iš jų.
Kaip sakoma, jei nori pamaitinti žmogų vieną kartą, duok jam žuvį. Jei nori jį pamaitinti visam gyvenimui, išmokyk jį žvejoti.
„Tėvai – sraigtasparniai“ – būtent taip vadina suaugusiuosius, kurie perdėtai nesveikai akcentuoja savo dėmesį į viską, kas liečia vaikus, užkerta kelią bet kokioms problemoms, neleidžia daryti klaidų.
Pagrindinis jų signalas, siunčiamas vaikui: „Tu esi bejėgė būtybė, tu be manęs neišgyvensi“.
Dėl tokios perdėtos globos vaikas tampa infantilus, jam sunku priimti sprendimus, jis nemoka pats save apsitarnauti. Nieko keisto, juk nuo pat gimimo visas šias funkcijas susiglemžia į savo rankas „mylintys ir rūpestingi” tėveliai.
Jūs perdėtai globojate vaiką mokykloje, o paskui ir universitete niekaip negalite sustoti, paskui visa tai tęsiama ir vaikui susiradus darbą. Tėvai patys prisiima globėjų vaidmenį. Ir tai labai komplikuoja situaciją.
Rezultatas – jų vaikas, jau visiškai suaugęs žmogus, nesugeba susidoroti netgi su bazinėmis gyvenimo užduotimis.
Jaudinimasis dėl vaikų: kaip jie susidoros, ar bus saugūs – iš amžinų tėviškų „jaudulių” kategorijos. Tačiau kartais viskas, kas belieka – tai tik giliai įkvėpti ir paleisti vaikus į savarankišką gyvenimą ir tikėti, kad viskas bus gerai.
Ir iš visų jėgų didžiuotis, stebint jų laisvą skrydį.
