Vienatvė dviese

Ji atėjo pas mane su istorija apie santykius. Santykius, kuriuose apsigyveno abejingumas, vienatvę dviese, nenoras nieko keisti ir lygiagretūs gyvenimai. Santykius, kurie merdėjo. Ir mes ėmėme labai atsargiai visa tai tyrinėti bei nagrinėti.

Bet kokie santykiai turi turėti kažkokį pagrindą. Tai – faktas. Klausimas tik tas, kas juos “sucementuos”. Sveikus santykius cementuoja kažkas tokio, kas dega mumyse: tai, kas šviečia ar šildo ir ką vadiname geismu, susidomėjimu, meile, trauka. Mirštantys santykiai laikosi ant kitų dalykų: įpratimas, neišsipildžiusios viltys, baimė, kaltės jausmas.

Santykiuose nebūna nei visiškos laisvės, nei absoliučios priklausomybės. Juose esama visko. Kiekvienas žmogus atsineša į juos tai, ką pats turi: save, savo jausmus, emocijas, savo laimę ir savo bėdas. Ir kiekvienas turi teisę vadinti savo santykius taip, kaip jam norisi. Vieni vadina juos meile, kiti – šeima, treti gyvena susimetę.

Santykiai ne visada būna paprasti. Mačiau daug žmonių, kurie stengėsi juos išsaugoti, painiojo kantrybę, kuri galėtų jiems padėti, su nuvertinimu, kuris sunaikino ne tik santykius, bet ir juos pačius. Mačiau žmones, kurie metų metus degradavo greta tų, kuriems jie buvo jau seniai nereikalingi. Tačiau jie neišėjo, pasiliko žūti, vardan jau žuvusių santykių.

Santykiai – kaip automobilis. Veža mus didžiuliu greičiu gyvenimo keliais, su vėjeliu. Kol nesugedę. O jei automobilis sugedo ar pakliuvo į avariją, toliau juo nevažiuosi. Būna gedimų, kuriuos galima suremontuoti, ir tada automobilį galima pataisyti, jei įdėsime pastangų, skirsime laiko, turėsime kantrybės ar surasime gera meistrą. Tada galima pataisyti ir važiuoti toliau, palikus tą nemalonų incidentą praeityje. Tačiau būna situacijų, kai automobilio pataisyti neįmanoma. Nei pačiam, nei su draugų ar pačių geriausių specialistų pagalba.

Ir tada būtina sau prisipažinti, kad tai jau ne santykiai. Ir laikas su tuo atsisveikinti. Neleistina paversti savo gyvenimą praeities įvykių sąvartynu, aptvėrus jį abipusio šaltumo, abejingumo, niekam nereikalingų pasiteisinimų ir piktų kaltinimų bei pretenzijų tvora.

Mes ateiname į šį pasaulį santykių dėka. Santykiuose mes vystomės, pažįstame save, o laikui bėgant ir patys pavirstame savo santykių produktu. Nebūna laimingų žmonių nelaiminguose santykiuose.

Šaltinis



Naujienos iš interneto

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *