Kiekvienas žmogus ant savo nugaros tempiasi kuprinę su begale įsipareigojimų. Kiekvienam – savi.
Tačiau tuo pat metu egzistuoja stereotipai, savotiškos etiketės, tvirtai prilipdomos tiek vyrams, tiek moterims.
Šiandien pakalbėsime apie vyrus.
„Berniukai neverkia”, „Nebūk kaip mergaitė”, „Tu ką – bailys?!” ir t.t. Manau, visi žino daug tokio pobūdžio frazių.
Galbūt visgi reikėtų pagaliau pamėginti išsiaiškinti, kam ir kokios tokie stereotipai naudos duoda?
Vyrams? Mažai tikėtina. Moterims? Irgi labai stipriai abejoju. Moteris, įsitikinusi, kad vyras jai kažką privalo (o privalėjimų sąrašas paprastai tęsiasi iki begalybės), gyvena nuolatiniame strese, ji kiekvieną sekundę žiūri į vyrą ir tikrinasi – atitinka vyras jos reikalavimų sąrašą, ar jau kažkur kažką ne taip padarė? Iš viso to kyla įtampa, nerimas, pyktis ir visi kiti toksiški jausmai, nuodijantys gyvenimą ir pačiai moteriai, ir jos vyrui.
Vyras – tai ne atskira gyvų sutvėrimų rūšis, vyras yra žmogus, o visi žmonės turi skirtingą prigimtį, tie skirtumai pasireiškia netgi biologiniame lygmenyje. Kai kurie vyrai turi stiprią nervų sistemą, kai kurie silpną, kai kurie greitai susijaudina ir lygiai taip pat greitai nusiramina, dar kiti labai greitai susijaudina, o paskui ilgai negali atsikvošėti, vis iš naujo ir iš naujo suka mintis galvoje ir ilgą laiką pyksta.
Ir štai tokiems absoliučiai skirtingiems berniukams, jaunuoliams ir vyrams imamos klijuoti standartinės, stereotipiškos etiketės apie tai, ką jie privalo. Paskui laukiama atitinkamo rezultato. O jo nėra ir būti negali.
Vienas prasigėrė, kitas ant visų ir visko siunta, trečias kankina silpnesnius už save, ketvirtas iš visų jėgų stengiasi atitikti jam primestus lūkesčius ir standartus, o pats yra tiek nepatenkintas savo gyvenimu, kad trokšta tik vieno – kad visas tas siaubas kuo greičiau pasibaigtų.
Ir kas apskritai sugalvojo tokus kliedesius, kad vyrai neverkia??? Jiems ką – tam tikru brendimo momentu kažkas išoperuoja ašarų liaukas, ar išjungti limbinę sistemą, atsakingą už emocijas?
Toliau pateiksiu savo grynai asmeninę nuomonę. Jūs galite su ja sutikti ar nesutikti, turite tam pilną teisę.
Vyras neprivalo uždirbti milijonų – jo žmogišką vertę remia ne finansiniai pasiekimai, o tai, koks jis yra žmogus – geras ar blogas. Ir tai, kaip jis žvelgia į save ir pasaulį. Jis gali užimti visiškai neperspektyvų postą, tačiau būti puikiu draugu, mylinčiu savo šeimą vyru ir rūpestingu tėvu.
Vyras neprivalo būti sėkmingas non stop režimu – kiekvienam žmogui pasitaiko pakilimų, kritimų ir ramių atokvėpio laikotarpių. Jis gali netekti darbo arba po 10-ies darbo metų suprasti, kad jo dabartinis užsiėmimas daugiau nebeteikia pasitenkinimo, įkvėpimo ir gyvenimo džiaugsmo, ir dėl to reikia pakeisti kursą.
Vyras neprivalo visko už visus spręsti ir būti super produktyvus – jis žnogus, o ne robotas, jis gali kažko nežinoti, būti pavargęs, nusiminęs ar išsiblaškęs
Patikėkite, kai žmogus elgiasi vadovaudamasis savo paties, o ne kažkieno iš šalies jam primestomis vertybėmis ir stengiasi iš visos širdies – tai žymiai geriau visiems, nei tuo atveju, kai jis viską daro dėl to, kad yra kažkam skolingas ir kažką privalo jau vien dėl to, kad gimė vyru.
