Nesveiki santykiai – tai bet kokie santykiai, kuriuose moterys jaučiasi nelaimingos. Nesvarbu kodėl – ar kad vyras per daug mėgsta alkoholį, kasdien žaidžia kompiuterinius žaidimus, ar paprasčiausiai periodiškai užsimena, kad joms reikėtų nusimesti porą kilogramų. Paprastai iš tokių santykių būna sunku išeiti, nes į juos įsipainioja moterys, kurios nesąmoningai jų ieško ir nėra pasirengusios nutraukti. Regis, kodėl neišsiskyrus su žmogumi, su kuriuo bloga gyventi? Tam yra psichologinių priežasčių.
Gyvenimas trikampyje
Psichologai, aiškindami nesveikus žmonių santykius, dažnai vartoja Karpmano trikampio sąvoką. Šiame trikampyje visada yra trys vaidmenys – aukos, persekiotojo ir gelbėtojo. Tie vaidmenys gali periodiškai keistis. Pavyzdžiui, išgeriantis vyras – auka, jam priekaištaujanti motina – persekiotoja, o žmona – gelbėtoja. Kai pavargusi motina suserga, žmona ima ją gelbėti, o įsižeidęs vyras tampa persekiotoju. Iš esmės trikampis vienaip ar kitaip naudingas visiems proceso dalyviams, nes jie gali neprisiimti atsakomybės už savo poelgius ir sprendimus, pateisinti savo veiksmus gerais ketinimais ir parazituoti kito sąskaita, gauti kaip apdovanojimą stiprių emocijų ir teisę nespręsti savo problemų.
Antrinė nauda
Ji paprastai ir sulaiko žmogų nesveikuose santykiuose, į kuriuos jis įsipainiojo. Pavyzdžiui, despotas vyras muša moterį, ji patenka į ligoninę, kur ją su gėlėmis lanko giminės, guodžia ją, rūpinasi, užjaučia. Laikas bėga, o ji nepalieka savo despoto vyro. Kodėl? Todėl kad iš to gauna antrinės naudos – kitų žmonių dėmesio, kuris jai yra brangesnis už jos pačios saugumą.
Žinoma, tai yra jos vaikystės psichologinių traumų rezultatas. Tikriausiai tėvai jai skirdavo pakankamai dėmesio tik tada, kai ji susirgdavo. Taip susiformavo aiškus elgesio šablonas („Kad tave mylėtų, reikia kentėti skausmą“). Jis ir atvedė ją prie agresyvaus partnerio.
Abipusė priklausomybė
Tai yra dažniausia priežastis, kodėl moterys nepalieka alkoholikų, narkomanų, lošėjų. Čia irgi veikia Kaplano trikampis. Moteris stengiasi gelbėti vyrą, kuris grimzta į dugną, pamiršdama savo gyvenimą. Grimztantysis suranda „geraširdę“, kuriai nuo vaikystės buvo kalama, kad jos pareiga padėti artimiesiems.
Kitas priklausomos aukos tipas – gelbėtojos, kurioms vaikystėje buvo įdiegta, kad jas mylėti galima tik už labai gerus darbus, pavyzdžiui, išgelbėtą kito gyvybę.
Žema savivertė
Kodėl santykiuose su toksiniu vyru moterys sugeba smukti labai žemai? Despotas bijo, kad moteris pamos jam ranka ir paliks jį, todėl jo svarbiausia užduotis yra ją sulaikyti. Jis tvirtins jai, kad ji yra bjauri ir niekam nereikalinga. Kai moteris pagaliau suvokia, kad jos santykiai yra nesveiki ir laikas juos nutraukti, jai pritrūksta moralinių jėgų ir pasitikėjimo savimi.
Kitas variantas – moterys, kurios visaip stengiasi, kad vyrai jas pamiltų. Jos gali dėl to pasididinti krūtis ar sėdmenis, prisiauginti plaukus. Vaikystėje tėvai jas barė už aštuntukus ir solfedžio klaidas. Jos įsitikinusios, kad meilę reikia užsitarnauti, kad dėl jos reikia kovoti. Iš tikrųjų reikia padaryti tik vieną dalyką – pamilti save.
Priklausomybė nuo emocinių sūpynių
Emociomanai – atskira priklausomų žmonių rūšis. Tokio tipo moterys trokšta nuolatinių dramų, kurias joms suteikia toksiniai vyrai. Neištikimybė, priekaištai, kaltinimai, o paskui dovanos ir gėlės. Toks elgsenos modelis – taip pat iš vaikystės, iš pasakų , iš tėvų ar pažįstamų pavyzdžių.
Skausmingi, nesveiki santykiai nesuteikia moterims laimės, jų daroma žala kur kas didesnė už retas džiaugsmo prošvaistes. Vienintelė išeitis – bėgti nuo jų. Bėgti net tuo atveju, kai jums atrodo, kad stipriai mylite ar negalite palikti jo dėl vaikų ir banko paskolos. Kad ištrūktumėte, pirmiausia reikia suvokti, jog būtina ištrūkti.
Pirmas žingsnis yra suvokimas. Karpmano trikampis baisus tuo, kad jo dalyviai yra psichologinio aklumo zonoje ir neįstengia suvokti problemos. Paklauskite savęs: „Ką aš jaučiu?“, „Ką aš jaučiu, kai jis pareina namo girtas, kai ištisas dienas žaidžia kompiuterinius žaidimus, kai mane įžeidinėja?“, „Ką aš galiu padaryti, kad tai pasibaigtų?“, „Pasikalbėti? Išvažiuoti? Paprašyti pagalbos?“.
Antras žingsnis – izoliacija. Reikia surasti galimybę tapti nepriklausomai nuo partnerio. Geriausia ramiai apsvarstyti atsitraukimo kelius, ypač materialiąją pusę.
Trečias žingsnis – savivertės padidinimas. Geriausia tai daryti dviem kryptimis: „AŠ – moteris“, „AŠ – asmenybė“. Asmenybė reiškia karjerą, socialinę padėtį, socialinius kontaktus su žmonėmis. Padėti gali psichoterapija, kvalifikacijos kėlimas, laisvalaikio užsiėmimai, kur galėtumėte pademonstruoti savo talentus ir sulaukti įvertinimo. Vertinga moterimi padės pasijusti sportas, rūpinimasis savo išvaizda, galbūt net naujas partneris. Svarbu, kad pamiltumėte save, tada bus nesunku susirasti žmogų, su kuriuo užmegztumėte harmoningus santykius.
