Apie barnius ir konfliktus

Nėra šeimų, kuriose niekada nebuvo barnių. Nesibarančios poros kelia nepasitikėjimą. Tačiau barnis barniui nelygus. Kartais barnio dėka nuimame susikaupusią emocinę įtampą. Pavyzdžiui, darbe iškilo problemų, grįžus namo jums norisi atsipalaiduoti, “patūnoti ramioje kertelėje”. O partneris: “Kodėl tu į mane dėmesio nekreipi, tikriausiai kažką slepi?!” Jūs neištveriate, prasideda audringas kivirčas, po kurio seka ne mažiau audringas susitaikymas. Šitaip atsikratoma įtampos.

Kur kas baisesni barniai, kilę dėl konfliktinės situacijos, kurios sutuoktiniams nesiseka išspręsti. Tai ne šiaip “pastatei puodelį ne į tą lentyną”, tai klausimai, susiję su valdžia šeimoje, tarpusavio santykiais su giminaičiais, finansiniais klausimais. Barniai, kurie tokių problemų neišsprendžia – labai pavojingi. Jie žeidžia, išsekina ir neduoda trokštamo rezultato. Apie tai, jog čia yra būtent konfliktas, byloja jausmas, kad neišsikalbėjai, nepasitenkinimas. Po tokio barnio išlieka sunkumas širdyje: nieko nepasikeitė arba pasidarė dar blogiau.

Konfliktuose mes elgiamės įvairiai, tai priklauso nuo situacijos ir mūsų asmenybės bruožų. Yra kelių rūšių konfliktai tarp partnerių.

Pavyzdžiui, normų arba identifikacijos konfliktas. Ką šeimoje turi daryti vyras, o ką – moteris. Pavyzdžiui, žinau šeimą, kurioje sutuoktiniai niekaip negalėjo susitarti, kas paklos lovą. Žmona aiškino, kad jos šeimoje tuo užsiimdavo tėtis ir dėl to tai – vyriška pareiga. Vyras manė, kad tai žemina jo orumą. Atrodytų, visiškas menkniekis. Bet jeigu nesusitarsime, nesutarimai ims augti kaip sniego kamuolys ir galiausiai pavirs neišsprendžiamu konfliktu, padėti gali kompromisas, abipusiai susitarimai. Jeigu to daryti nenori – padarysiu aš. O kitoje situacijose nusileisi tu. Svarbu, kad abu partneriai turėtų noro nusileisti.

Kitas konflikto tipas – konfliktas dėl valdžios. Kas šeimoje vadas? Čionai kyla prieštaravimų, susijusių su klausimu, kas namuose šeimininkas: “Aš esu vyras, vadinasi, aš ir vadas” arba “Aš esu gudresnis ir viskas vis tiek bus taip, kaip man norisi”. Dažniausiai vadu save laiko tas, kuris daugiau uždirba. Ir jeigu antroji pusė su tuo nesutinka, nedidelis konfliktas gali tapti neišsprendžiamu.

Čia irgi labai svarbu tartis, svarbu mokėti dalintis valdžia, kas beje byloja, jog esate stipri asmenybė. Tik silpni žmonės pešasi dėl valdžios, o ją gavę, nesugeba naudingai ja pasinaudoti. Svarbu išmokti bendradarbiauti, t.y. pasidalinti atsakomybės sferomis. Už šiuos dalykus esu atsakingas aš, o už šituos – tu, o jei prireiks, galėsime pasikeisti vietomis.

Pats sudėtingiausias konfliktas – latentinis, t.y. užslėptas. Kai išorinė, viešai demonstruojama barnių priežastis nesutampa su vidine, realia.

Pavyzdžiui, ne buitinės smulkmenos (legendinė iš prieko/iš galo išspausta dantų pastos tūbelė ir ne mažiau legendinis uždengtas/neuždengtas unitazo dangtis) išprovokuoja barnį ar atvirkščiai – ilgalaikį nekalbadienį. Problema čia ta, kad reali konflikto priežastis slypi žymiai giliau. Tai gali būti seksualinio gyvenimo problemos, tėvų kišimasis į šeimos gyvenimą, slepiamos ligos ir t.t. Pora stengiasi vengti spręsti konfliktą, tačiau tokia taktika neduoda rezultatų.

Kad konfliktas išsispręstų, porai iš pradžių teks pažvelgti tiesai į akis ir pamėginti išsiaiškinti realią konflikto priežastį. Bet jeigu tokio noro nėra, tada reikia pasistengti suvokti šį faktą ir kiek galima mažiau vienas prie kito kabinėtis. Galima pamėginti susirasti mėgstamą užsiėmimą – hobį, pomėgį ar tiesiog bendravimą su maloniais žmonėmis.

Visiška aklaviete galima pavadinti sadomazochistišką konfliktą, kai žmonės negali vienas be kito gyventi, bet ir kartu būti – tikras pragaras. Į tokį konfliktą geriau nesikišti. Tokioms šeimoms santykių prasmė kaip tik yra barniai. Greičiausiai poros nariai nesugeba išlaikyti balanso tarp santykių ir autonomijos, dėl to audringus išsiskyrimus lydi ne mažiau audringi suartėjimai. Tokiuose santykiuose kuri nors viena pusė visada nusileidžia.

Konflikto metu kiekvienas pats sprendžia, kurioje vietoje jis gali nusileisti ir kiek svarbūs jam šitie santykiai. Ir jeigu jau be barnių gyventi neįmanoma, tai reikia bent jau turėti galvoje, kad dėl barnių labai svarbu neprarasti svarbiausio – pagarbos sau pačiam, savigarbos.

Šaltinis



Naujienos iš interneto

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *