Gyvenime nėra stabilumo, tačiau įmanoma pusiausvyra… O pati didžiausia iliuzija – pastangos rasti stabilumą. Gamtoje stabilumo nebūna. Net ir tvirčiausios uolienos suyra dėl vėjų, lietaus ir kitų nepastovaus oro reiškinių, padaugintų iš laiko faktoriaus.

Pasaulyje viskas keičiasi, ir mes keičiamės kartu su juo. Tas, kuris atsilieka, neišvengiamai patiria bankrotą visomis prasmėmis.

Išlaikyti turtus nepakitusius neįmanoma, kad ir kokią materialinę gerovę turėtume, kad ir kokiais ištekliais disponuotume. Tai tik akimirka, ir ją reikia nuolat atkurti, jei norime ją išlaikyti.

Ne veltui pasaulis nuolat tampa svaiginančių finansinių kritimų liudininku, o turto praradimo istorijos kartojasi vėl ir vėl.

Kiekvienas iš mūsų šiame gyvenime siekia klestėjimo, gerovės, gausos, laimės, ir dažnai tai tapatiname su stabilumu. O pasiekę gerovę, pakliūvame į baimės prarasti stabilumą spąstus.

Gyvenime nėra stabilumo, bet įmanoma pusiausvyra

Mūsų santykių su pasauliu esmė – tai tarpusavio mainai ištekliais, talentais, galimybėmis.

Būtent tai yra mūsų gerovės pagrindas ir būtent tai maitina mūsų klestėjimą. Šio principo nesuvokimas tampa viena iš priežasčių, kodėl žmonėms nepavyksta išlaikyti pasiekto gerovės lygio. Dažnai būna taip, kad pasiekęs tam tikrą lygį, žmogus tuo pasitenkina, užsidaro savo pasaulėlyje, tačiau ilsėtis ant laurų nepavyksta – energijos kiekis mažėja, sutrinka energijos mainai su Visata, o pinigų lieka vis mažiau.

Kaip tapti energijos mainų meistru?

Paslaptis ta, kad visas gyvenimas – tai mainai. Kodėl kai kurie žmonės yra paklausūs, gerai apmokami ir gerbiami? Nes jie duoda pasauliui kažką labai vertingo ir mainais gauna lygiavertį atsaką – pripažinimą, pinigus, dėkingumą, gerovę, klestėjimą, meilę. Jie padeda pasauliui klestėti, o pasaulis jiems atsako tuo pačiu.

Daugelis iš mūsų žino, kad pinigai turi judėti, piniginė energija neturi sustingti, pinigai turi būti leidžiami, kad pritrauktų dar daugiau kapitalo.

Kuo daugiau duodate, tuo daugiau gaunate; reikia investuoti pinigus į labdarą, atiduoti dešimtadalį pajamų tiems, kuriems to reikia, ir pan. Tačiau yra viena paslaptis, nuo kurios priklauso šio judėjimo rezultatas – viskas priklauso nuo to, ką jaučiate, kai leidžiate pinigus?

Arba, kitaip tariant, kokią energiją tuo metu siunčiate į Visatą? Kokios emocinės nuotaikos lydi jūsų išlaidas?

Tai – raktas. Ne tiek svarbu, kur būtent investuojate, kam šiuo metu leidžiate pinigus, ne tiek svarbu pats veiksmas ar įsigyjamas materialus daiktas, svarbu, kokią energiją investuojate į savo gyvenimą.

Energijos mainai grindžiami mūsų realybės paveikslu

Kai imamės kažkam padėti, motyvacija gali būti pačios įvairiausios, nes mūsų vidiniai principai ir įsivaizdavimai dažnai būna iškreipti traumų. Jums tikriausiai pažįstamos situacijos, kai žmogus atiduoda paskutinius pinigus kokiai nors labdaros organizacijai, renka pinigus „Greenpeace“ arba skuba į pagalbą badaujantiems Afrikos vaikams, o tuo tarpu jo paties artimieji lieka ir be lėšų ir be dėmesio.

Dažnai tokie žmonės kenčia dėl savęs nepriėmimo, savivertės trūkumo, jausmo, kad viduje yra didžiulė tuštuma, kurią jie stengiasi užpildyti suvokimu, kad daro gerą darbą, ypač jei tai daroma nuskriaudžiant patį save.

Tai suteikia malonų prisijungimo prie kokių nors globalių, svarbių, su savimi nesusijusių projektų jausmą.

Kas slepiasi už tokio selektyvumo, kai skubame į pagalbą kažkam tolimam, nekreipdami dėmesio į savo artimuosius ir, galbūt, į savo pačių poreikius? Tai – melagingos realybės vaizdas, kuriame visiems mūsų resursų neužteks. Kuo vieni turtingesni, tuo kiti skurdesni. Jei aš ir mano artimieji gyvensime gausoje, kitiems neužteks ir taip toliau.

Pinigų energijos mainų dėsnio suvokimo lygiai

Mūsų santykiai su pinigais priklauso nuo pinigų energijos mainų dėsnio suvokimo lygio. Reikia išmokti pastebėti savo gyvenime, kada mes kažką atiduodame, perduodame tam tikrą energiją, o Visata vėliau mums grąžina šimteriopai – tiek su pliusu, tiek su minusu. Tai padeda suprasti, kodėl pinigai išeina, nepasiekia tikslo, dingsta. Bandymai apgauti, paslėpti, gauti daugiau – nebeveikia. Atsimokėti vienokiu ar kitokiu būdu vis tiek teks – jei ne pinigais, tai kuo nors kitu. Energijos mainų dėsnio neapgausi, jis negailestingas kaip gravitacijos jėga.

Pasiekus tam tikrą energijos mainų dėsnio supratimo lygį, žmogui jau nebereikia galvoti apie pinigus – jis atiduoda pasauliui tam tikrą vertybę ir žino, kad pasaulis atsakys tuo pačiu.

Jis žino, kad Visata suras būdą, kaip tai atlyginti. Jam labiau rūpi, kaip tai, ką jis daro, kaip galima būtų padaryti dar geriau ir kokybiškiau, kaip duoti, o ne kaip gauti daugiau.

.