Giminės prakeikimas psichologijos požiūriu

Giminės prakeikimas. Karma. Mūsų giminė prakeikta! Pas mus visos moterys tampa vienišomis motinomis ir negali susitvarkyti gyvenimo! Mūsų giminėje visi vyrai anksti miršta. Tokia šeima, nieko nepadarysi. Tokia mano karma – man tai dar vaikystėje pasakė…

Sakau atvirai: žmonės su tokiais įsitikinimais – ne mano auditorija. Ir visgi žinau, kad taip mąsto didelė auditorijos dalis. Ir ne vien moterys.

Kaip žvelgiu į tokias frazes? Manau, kad tai totalus bejėgiškumas ir bet kokios atsakomybės vengimas. Išvertus visas šias frazes į normalią kalbą, gausis: “Aš bejėgis su tuo susidoroti. Mano gyvenimo įvykiai nuo manęs nepriklauso. Esu viso labo aplinkybių auka. Viskas gyvenime nulemta aukščiausių jėgų ir man belieka plaukti pasroviui”. Tai elementari aukos pozicija. Ir jos besilaikant, išties nieko neįmanoma gyvenime pakeisti.

Kai pradedi nagrinėti tokius “šeimos prakeikimus”, kurie, beje, turi psichologinį terminą “giminės scenarijai”, labai greitai pastebi, kad ten žmogui nuo vaikystės buvo kalamas į galvą konkretus pasaulio paveikslas ir konkreti pažiūrų bei elgesio sistema, patvirtinanti tą paveikslą.

“Visi vyrai – bjaurybės! Jiems tik viena terūpi! Jiems nusispjauti net į savo vaikus!” O jeigu visi vyrai tokie, tai santykius galima kurti su bet kuriuo iš jų. Ir tas bet kuris pasirenkamas tokiu būdu, kad patvirtintų šeimos legendos tikrumą.

Norime mes šito, ar nenorime, bet aplinka, kurioje augame ir esame auklėjami – labai svarbi. Šeimos scenarijų galima palyginti su mokymosi procesu. Jei girdi konkrečias nuostatas nuo pat mažų dienų iš pačių artimiausių žmonių, reiškia taip ir gyvensi – pagal jų tau įkaltas taisykles. Ir atmesi viską, kas ką pasakys kitaip.

Na, gerai, su šituo reikalu aišku, bet ką daryti, jei visi giminės vyrai miršta sulaukę 50-55 metų, juk tai tiksliai ne jūsų scenarijus! Kurgi ne! Girdėjote istorijas apie tikrus, stiprius ir atsakingus vyrus, kenčiančius širdies ligas? Jie slopino savo jausmus, nedemonstravo silpnumo, neturėjo poilsio ir staiga nei iš šio nei iš to: “Nieko sau! Toks geras (visiems patogus) žmogus ir taip anksti pasitraukė iš gyvenimo!” Be to, greičiausiai jis dar ir savo sūnui spėjo įkalti į galvą be galo “naudingus” pamokymus apie tai, koks turi būti “tikras vyras” – štai jums ir anksti mirštančių vyrų dinastija…

O dar yra karma, “teisingai žmonės sakė”, “aš taip ir žinojau”… Visa tai nusipelno atskiro straipsnio apie savaime išsipildančias pranašystes. Jokios magijos. Elementariausi dalykai. Susifokusuok į kažkokį dalyką, o toliau jau savaime, pasąmoningai darysi viską, kad tie dalykai realizuotųsi.

Ką su visu tuo gėriu daryti? Atsakymas akivaizdus – eiti pas žiniuonę per mėnulio priešpilnį ir ji jums viską paaiškins. Nes atėjus pas psichologą, teks ne šiaip juo pasitikėti, bet dar ir prisiimti atsakomybę už savo paties gyvenimą! O tokia idėja daugeliui oi kokia nemaloni…

Šaltinis



Naujienos iš interneto

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *