Mylėti be prisirišimo dar nereiškia mylėti mažiau. Veikiausiai tai bus brandus jausmas. Ir prieš ieškodami sau idealaus partnerio, mes patys turime tapti tokiu žmogumi, kokį norime sutikti.

Meilė be prisirišimo – anaiptol ne silpnas ryšys su mylimu žmogumi. Tiesiog, kai kalbama apie prisirišimą, jį lengva supainioti su kitu terminu. Tai visai ne tas būtinas prisirišimas motinos ir vaiko santykiuose, kurie grindžiami besąlygišku intymiu ryšiu, skatinančiu normalų vaiko augimą ir vystymąsi. Kai mes kalbame apie poros santykius, žodis „prisirišimas“ įgauna tam tikrą priklausomybę, kuri, kaip žinome, nulemia orumo praradimą ir savivertės smukimą.

Savo individualumo praradimas, kuris kartais pasitaiko santykiuose su mylimu žmogumi, yra nesveikas reiškinys. Jo neįmanoma pateisinti logiškai. Anksčiau ar vėliau kyla nusivylimas, šantažas, emocinis vakuumas ir kančios.

Siūlome pamąstyti apie toliau nurodytus penkis būdus išmokti mylėti be prisirišimo, sukurti stiprius ir laimingus santykius, kuriais būtų patenkintos abi šalys.

1. Nepasiduokite „emocinei manijai“: pasakykite „ne“ prisirišimui, kuris sukelia skausmą.

Prisirišimas santykiuose susiformuoja kaip sudėtingų psichologinių ir emocinių procesų pasekmė. Yra žmonių, kuriems pirmiausia reikia jaustis mylimiems. Toks yra jų poreikis, tačiau jie lengvai painioja meilę su visiška kontrole, o aistrą – su pavydu.

Reikia suprasti, kad tas, kuris myli iš tikrųjų, bus pasiaukojantis. Jis negailės išeikvotų jėgų ir laiko, kad padovanotų laimę. Meilė nesukelia skausmo. Meilė turi teikti džiaugsmą ir supratimą, skatinti sugebėjimą veikti kartu ir asmeninį abiejų partnerių augimą.

Emociškai priklausomiems žmonėms meilė yra kaip narkotikai. Jų nejaudina pasekmės, skausmas ar lėtas savęs naikinimo procesas. Žinoma, geriau nenusileisti iki tokių kraštutinumų. Supraskime, kad bet kokia priklausomybė nuo ko nors kito nuvertina mus. Tada mes nustojame būti patys savimi ir iš esmės virstame marionetėmis.

2. Prisirišimo nebuvimas – tai ne abejingumas, tai brandi meilė.

28 metų Elena jau trejus metus susitikinėja su Romualdu. Per tą laiką jos gyvenimas smarkiai pasikeitė. Ji nebeleidžia laiko su savo draugais, o visi jos profesiniai projektai sustingo vietoje.

Ji sako, kad dabar vienintelis jos poreikis ir rūpestis – padaryti laimingą Romualdą. Nors prisipažįsta, kad kartais pasigenda susitikimų su draugais ir rimtų darbo projektų. Elena kartkartėmis klausinėja savęs, ar viską ji daro gerai. Ji žino, kad myli savo partnerį, bet jaučia, kad ta meilė ją ima vis labiau gniuždyti. Jai tiesiog trūksta oro.

Ką reikia Elenai padaryti tokiu atveju? Ne mesti Romualdą, o išsivaduoti nuo tos nesveikos emocinės priklausomybės ir išmokti mylėti brandžiai. Juk mylėti kitą nereiškia, kad reikia pamiršti save. Jeigu mesite viską dėl mylimo žmogaus, anksčiau ar vėliau tai neišvengiamai sukels nusivylimą.

Todėl reikia išmokti teisingai nustatyti prioritetus ir sakyti: aš myliu save ir aš myliu tave.

3. Meilė turi ribas ir jos vadinamos savo vertės suvokimu.

Taip, meilė turi ribas ir neįveikiamas užtvaras. Ir jeigu žinosite apie jas nuo pačios santykių pradžios, tai išvengsite nereikalingų kančių.

Svarbiausias barjeras yra savivertė. Jeigu kitas mus nuvertina, pažemina, sumenkina, išjuokia ar verčia jaustis silpniems, tai ne meilė.

Jeigu kitas niekina mūsų vertybes ir negerbia jų, vadinasi, santykiai su juo yra nesveiki.

Savo vertės jausmas nedaro niekam nuolaidų. Tai yra mūsų asmeninio vystymosi pagrindas, ir niekas negali ir neturi jo pažeisti.

4. Saugokitės egocentriškos ir „vaikiškos“ meilės.

Yra žmonių, kurie priima santykius kaip „maitinimo“ šaltinį. Santykiai reikalingi jiems, kad užpildytų tuštumą, išgelbėtų nuo vienatvės. Jie kaip vaikai, kuriems nuolat reikia meilės, tačiau patys dar nesugeba dalytis šituo jausmu.

Sveiki ir laimingi partnerių santykiai panašūs į šokį, kur kiekvienas duoda ir dovanoja, kur kalba ir išklauso, juokiasi ir priverčia juoktis kitą, atsižvelgia į smulkmenas, rūpinasi ir jaučia kito rūpestį.

Nebrandūs žmonės padaro savo asmeninius poreikius bendrais, savo asmeninį emocinį alkį jie stengiasi paversti visuotiniu.

5. Tapkite tuo žmogumi, kurį norite sutikti.

Kai žmogus grindžia savo santykius prisirišimu ir priklausomybe, labai dažnai jo mąstyseną galima apibrėžti fraze: „Aš neišgyvensiu viena(s) be jo(s), be jo(s) aš esu niekas.“

Tačiau tokie kraštutinumai atveria prarają, į kurią žmogus anksčiau ar vėliau įkris. Toji praraja – gilios depresijos būsena.

Svarbu stengtis išvengti tokios emocinės priklausomybės ir pradėti grįžti atgal.

Užuot ieškoję idealaus partnerio, geriau padirbėkite su savimi ir pasistenkite tapti tokiu žmogumi, apie kokį svajojate. Žmogumi, kuris myli pirmiausia save. Žmogumi, kuris nebijo vienatvės.

Užpildykite savo tuštumą patys, tapkite vientisa asmenybe, emociškai stipria ir laiminga. Džiaukitės, svajokite, judėkite į priekį.

Šie „komponentai“ suteiks energijos ne tik jums, bet ir jūsų mylimam žmogui. Tada jūs kartu galėsite sukurti darnius santykius ir mylėti vienas kitą brandžia, sveika meile be prisirišimo.