Atrodo, kad tai padaryti labai lengva, ir kas čia tokio? Tiesiog pasakai „NE“ ir viskas, tačiau viskas nėra taip paprasta, bent jau moterims.

Pažvelkite į vyrus – jeigu nenori, tai ir nedaro, na, arba sugalvoja racionalių pasiteisinimų, arba atranda privalumų tame, ką daro per prievartą. Daugumai vyrų tokia problema nėra aktuali, o štai moterims – visai kita istorija.

• mama nusprendė, kad jai skubiai reikia nuvežti sodinukus į vasarnamį, o dukra kaip tik važiuoja mašina. Ir kaip puiku, kad ji visada pasiruošusi padėti.
• arba numatytas pasimatymas su įdomiu vyru, ir tu jau susiruošei bei pasiruošei vakarui, tačiau paskambina draugė ir ašarodama prašo prižiūrėti vaiką, nes ją iškvietė į darbą.
• vyras pasakė, kad važiuosime švęsti Naujųjų Metų pas jo tėvus. Ten susirinks ir giminaičiai, kurių tu negali pakęsti, bet kaip gi atsisakyti vyrui?
• vadovas pasakė, kad ataskaitą reikia skubiai užbaigti šiandien, o jau 23 valanda, o tu vis dar biure.
• arba vadovė vėlai vakare paskambino ir pasakė, kad skubiai atvyktum į darbą, nes čia force majeure, ir tu važiuoji, nors dar prieš 10 minučių žiūrėjai serialą po antklode.

Ir tokių pavyzdžių galima pateikti begalę. Labai sunku pasakyti NE, kai žmonės „prašo“ tavo pagalbos.

O jie tikrai prašo, ar tiesiog tavimi naudojasi?

Deja, daugeliu atvejų jie tiesiog naudojasi, tačiau tai gali taip gražiai užmaskuoti, kad iškart net nesuprasi…

Jeigu norite, tikėkite ir toliau, kad jūs visiems tokios be galo reikalingos ir kad be jūsų niekas nesusitvarkys, ir kaip gi nepadėti, kai prašo? Tačiau tokiu atveju nepakenktų žinoti, kad daugeliu atveju jus paprasčiausiai išnaudoja, ir kol jūs padedate kitiems – neturite laiko padėti pati sau. Jūsų gyvenimas praeina pro šalį.

O toms, kurioms kilo noras ištaisyti situaciją, papasakosiu, kaip ir ką galima padaryti.

Svarbiausia, nuo ko reikia pradėti – tai viską vadinti savo žodžiais ir tai priimti!

T. y. mane išnaudoja, o aš taip pripratau elgtis, kad negaliu ir nemoku atsisakyti.

Štai su šia mintimi ir reikia gyventi, sukti ją galvoje tol, kol pagaliau kils noras pakeisti situaciją. Labai stiprus noras.

Antrasis žingsnis – padirbėti su savo baimėmis.

Įsivaizduokite, kas baisiausio gali nutikti, jei pasakysite žmogui NE?

Labiausiai tikėtina, kad žmogus gali įsižeisti ir kurį laiką su jumis nekalbėti. Ar tai iš tiesų tokia baisi katastrofa?

Kas dar? Na… galbūt visiškai nustosite bendrauti. Ar tai jums taip baisu, jei suprasite, kad žmogus jus iki šiol visada išnaudodavo?

O kas bus iš tikrųjų? Žmogus visada suras sprendimą – su jumis arba be jūsų. Jei nepadėjote jūs, padės kas nors kitas.

Labai sunku išeiti iš komforto zonos ir kažką keisti.

O dabar galite pereiti prie trečio žingsnio ir pradėti atsisakyti smulkių prašymų.

Laikui bėgant dažniau sakykite NE, kai nenorite, kai jums nepatogu tai daryti, kai ne pakeliui, kai tai sukelia bet kokio pobūdžio diskomfortą. NE.

Skambina draugė ir prašo paimti jos sūnų iš darželio, nes ji darbe, o jūs turite planų vakarui, ir tada jūs tiesiog sakote – NE, negaliu, turiu planų. Toliau, kokie bebūtų jos argumentai, svarbiausia ramiai išklausyti ir neatsitraukti nuo savo pozicijos.

Laikui bėgant priprasi prie šio veiksmo, imsite visiškai ramiai sakyti „ne“ viskam, kas jums netinka. Neskolinti pinigų bet kam, nevykdyti ne savo darbo, nevažiuoti atostogų nepatogiu laiku, nesėdėti su svetimais vaikais, neatšaukti savo planų ir pan.

Kiekvienas pats renkasi ir sprendžia, bet jeigu norite turėti daugiau laiko, jei nenorite gadinti sau nuotaikos užsiimant tuo, kas nepatinka, ir neleisti kitiems savęs išnaudoti, mokykitės pasakyti NE

.