Ko norisi moteriai

Amžinas vyrų klausimas, užduodamas, mėginant įminti moters paslaptį. Bet nejaugi taip sudėtinga suprasti? Mes, moterys, juk nenorime nieko ypatingo!

Svarbiausia, kad Jis visą laiką būtų greta. Kad dažniau apkabintų, glostytų širdį rafinuotais komplimentais, gėrėtųsi mūsų protu, grožiu ir unikalumu. Atspėtų visus mūsų norus ir dovanotų būtent tai, ko mums norisi.

Bet kad nebūtų nuobodus ir nešmėžuotų visą laiką prieš akis, suteiktų mums, moterims, galimybę pasiilgti. Kad nebūtų šykštus ir godus. Nieko neslėptų ir dalintųsi savo mintimis. Būtų paslaptingas, nekalbėtų per daug ir mokėtų išsaugoti paslaptį. Ryte atneštų kavos į lovą. Nežadintų per anksti!

Kad gerai uždirbtų, o išeigines ir šventes praleistų su šeima. Kad mokėtų juokauti, užsiimtų sportu ir neturėtų kenksmingų įpročių. Mėgtų kostiumus, kaklaraiščius ir subtilius aromatus. Būtų santūrus, ramus ir sveikai mąstantis. Žavėtų vyriškumu, būtų impulsyvus ir šiek tiek avantiūristas. Važinėtų motociklu ir kvepėtų aptrintos “bandanos” oda, tabaku, benzinu ir grėsme. Būtų bebaimis ir mokėtų apginti.

Jūs vis dar nesupratote, ko norisi moteriai? Juk tai šitaip paprasta!

Kad neatrodytų protingas, o toks būtų. Būtinai skaitytųsi su moters požiūriu ir priimtų savarankiškus sprendimus. Būtų romantiškas, švelnus, subtilus, jausmingas ir nesigėdintų ašarų. Kad nebūtų ištižęs ir mamos sūnelis. Kad trenkęs kumščiu per stalą galėtų įvesti savo tvarką. Kad lovoje būtų jautrus, bet grubokas ir atkaklus. Kad galėtų čiupti moterį į glėbį, prispausti prie sienos ir jėga pabučiuoti!

Kad nekaitaliotų skonių ir pomėgių, nesiektų nieko naujo, neištirto. Ir mėgtų rizikuoti bei išlošti. Ir kad būtų labai atsargus ir apdairus. Kad siektų naujų viršūnių ir pasitenkintų tuo, ką jau turi. Mokėtų tapyti ir kalti geležį, rašyti eiles ir remontuoti vandentiekio čiaupus, griežti smuiku ir lankstyti pirštais pasagas, užauginti gėlę iš sėklos ir pašauti medžioklėje šerną, sukasti daržą ir iškirsti taką džiunglėse. Kad labiausiai pasaulyje vertintų laisvę ir negalėtų gyventi be šeimos.

Vėl susipainiojote? Pabandysiu paaiškinti dar kartą.

Kad mylėtų gyvūnus, vaikus, rūpintųsi senukais. Galėtų dėmesingai išklausyti, domėtųsi, kaip praėjo jūsų diena. Kad būtų pedantiškas, bet galėtų įžvelgti šarmą chaose. Kad būtų labai įžvalgus, bet visiškai nesmalsus. Romantiškas ir ekscentriškas, tačiau neatrodytų juokingas. Paduotų ranką, atitrauktų restorane kėdę, bet gerbtų mūsų emancipaciją.

Kad būtų atkaklus, bet neįkyrėtų. Būtų atsargus vairuotojas, pavyzdingas pilietis, pastebėjęs neteisybę – netylėtų, tačiau nesikištų į ne savo reikalus ir daugiau galvotų apie greta esančią moterį. Kad mokėtų atleisti, būti kantriu angelu ir kad galėtų nusileisti į pragarą, nudobti patį šėtoną. Kad patiktų visoms moterims, bet žiūrėtų tik į vieną. Skustųsi ryte ir vakare, pats pasigamintų pusryčius ir susigaudytų madose, ir kad nepaverstų drabužių kultu, kad vedžiotų į restoranus. O kaip jam tinka trijų dienų šeriai ant barzdos!

Štai paslaptis ir atskleista.

Dabar jūs žinote, kad mes, moterys, pačios nežinome, ko norime. Bet argi nuo to jums dabar lengviau mus suprasti?

Šaltinis



Naujienos iš interneto

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *