Pakankamai populiari istorija – moteris vis iš naujo ir iš naujo renkasi „neteisingus“ partnerius santykiams, vis iš naujo kartojasi tas pats scenarijus.

Žmonės dažnai pritraukia būtent tai, nuo ko kentėjo patyrė vaikystėje.

• Mergina, kurią gyvenimas privertė tapti motina savo pačios mamai, pritraukia infantilius vyrus;
• Moteris iš nepilnos šeimos po vaiko gimimo labai dažnai pati tampa vieniša motina;
• Moteris, kurios tėvas sirgo alkoholizmu, savo vyru pasirenka alkoholiką…

Ir t.t.

Mes pasąmoningai linkę atkurti nuo vaikystės pažįstamą atmosferą. Pritaikyti suaugusiame gyvenime nuo vaikystės pažįstamas elgesio strategijas, kurios kažkada padėjo prisitaikyti prie tėvų namuose susiklosčiusios situacijos.

Mes jaučiamės labai patogiai ir „teisingai“ žmogaus, su kuriuo galime atlikti įprastus veiksmus ir patirti pažįstamus jausmus, draugijoje. Netgi jei tai nemalonu, skausminga. Bet būtent tai mes žinome geriausiai ir kitaip paprasčiausiai nemokame. Neturėjome kur ir kada išmokti.

Kadangi visus tuos dalykus, kurie mums gerai žinomi, smegenys traktuoja kaip saugius, patikimus, nekeliančius grėsmės.

Tai kaipgi sužinoti, ar santykiai nesveiki?

– Kai meilė reiškia kančią, tai – nesveiki santykiai.

– Kai dauguma mūsų pokalbių su artimais draugais ir draugėmis yra skirti kitam žmogui – jo problemoms, mintims, jausmams: tai – nesveiki santykiai.

– Kai jo mąstymą, blogą nuotaiką, abejingumą ar agresyvumą teisiname problemomis, susijusioms su nelaiminga vaikyste, ir bandome tapti tam žmogui gydytoju, tai – nesveiki santykiai.

– Kai nepatinka daugelis pagrindinių jo charakterio bruožų, jo vertybės, elgesio būdas, tačiau mes su tuo taikstomės, manydamos, kad jeigu tapsime dar ir dar geresnės, jam kils noras pasikeisti vardan mūsų, tai – nesveiki santykiai. .

– Kai santykiai kelia grėsmę mūsų emocinei gerovei ir galbūt netgi saugumui bei sveikatai, tai – nesveiki santykiai.

Išeiti iš destruktyvių santykių būtina jau vien dėl to, kad be šito neturėsite jokios normalios ateities.

Į šią problemą būtina žvelgti labai rimtai, negalima gailėti jokių resursų (laiko, dėmesio, energijos ir finansų), kad pagerintumėte šią gyvenimo pusę. Jei kenčiate santykiuose, tačiau negalite iš jų išeiti, tai yra priežastis kreiptis pagalbos. Galbūt nepakanka jūsų resursų, trūksta ryžto atsiskirti.

Žmogus santykiuose patiria ypatingą jausmą – priklausymo žmogui, su kuriuo galima suvaidinti pažįstamą scenarijų, jausmą. Būtent tai dauguma mūsų ir laiko „meile”. Šis mechanizmas veikia pasąmoningai. Tačiau kai jį atpažįstame, kai suprantame, kas dedasi, kas valdo mūsų jausmus ir poelgius – atsiranda galimybė visa tai pakeisti.

.