Moteris kuria tarpusavio santykius su partneriu, remdamasi iš tėvų įgyta patirtimi. Tai reiškia, kad jos tėvo ir motinos santykiai taps lemiamus faktoriumi, formuojantis jos požiūriui į šeimą. Dažna problema moters asmeniniame gyvenime tampa Edipo konfliktas.

Moteris ieško, kankinasi, nusivilia… Jeigu ji psichologiškai nesubręs, vargu ar sukurs laimę dviem. Šiandien norėtųsi pakalbėti apie patį dažniausią „gedimą”, kuris įvyksta, kai tiek mergaitei, tiek berniukui būna 3-7 metai – taip vadinamą Edipo konfliktą.

Normaliai vystantis, jei šis brendimo etapas plėtojasi natūraliai, jeigu šeima, kurioje auga mergaitė, yra daugmaž sveika, viskas atrodo maždaug taip.

Norma

Mergaitė supranta, kad ji mergaitė. Pradeda konkuruoti su mama dėl tėčio. Tėtį mama gerbia ir myli. Mamą gerbia ir myli tėtis. Jis žodžiais ir veiksmais parodo mažylei, kad ją myli kaip dukrą, o mamą renkasi ir myli kaip moterį. Kad mergaitė užaugs ir bus laiminga su kitu vyru.

Mergaitė, nelaimėjusi konkurencijos, bet gavusi meilės, sugrįžta pas mamą, užauga ir pastūmėjama į suaugusį savarankišką gyvenimą.

Konfliktas neišsisprendžia, jeigu:

Mama nemyli ir negerbia tėvo, tėtis nemyli mamos (myli savo paties mamą, meilužę, apskritai nieko nemyli). Tėčio apskritai nėra, visi vyrai – ožiai. Tėtis nemyli mamos, o dukra jam idealas meilei. Tėtis bjaurybė, o senelis idealas. Na, ir kiti nukrypimai…

Gauname Edipo moterį – jaučiančią santykiuose skausmą.

Edipo mergaitė – tai moteris, kuri neįveikė vieno svarbaus brendimo momento, ir ji atrodo maždaug taip:

• Siekia visada likti jauna, juk pasąmoningai labai svarbu išlikti mergaite. Tėtis mamos nemylėjo, o štai dukrą, mergaitę – dievino;
• Pastoviai kaltina mamą, nenori būti tokia, kaip ji. Juk mamą arba atstūmė vyras, arba ji buvo nelaiminga;
• Partnerių nekenčia, nusivilia jais. Juk mama negerbė tėčio. Vienas iš variantų – idealizuoti vienus (kaip mama senelį), o gyventi su kitais (kaip mama su negerbiamu tėčiu);
• Sekse mėgsta dominuoti, grubus seksas (vyras pernelyg geras, bet jam nepakanka grubumo ir jis manęs nesujaudina);
• Meilužės, kurios nesiekia tapti žmonomis, bet užtat pastoviai su tomis žmonomis konkuruoja;
• Bėgant metams, įsmunka į slogią būseną, senstantis kūnas nepriimtinas;
• Užsiima seksu su blogais vyrukais, patiria malonumą ir dėl to graužiasi, negali pastoti ir kitos „seksualinių kančių” formos;
• Seksas – gėda prieš idealaus tėvo vaizdinį.

Ką daryti, jei atpažinote save? Savaime aišku – įveikti tuos psichologinio brendimo etapus, kurie kol kas neįveikti.

.