Moterišką senėjimą ne visada nulemia fiziologija. Tai priklauso ir nuo to, kaip mes save suvokiame ir kokios nuostatos tūno mūsų galvose. Viskas kaip ir visada priklauso nuo mūsų galvų.
„Smarkiai pasenau“ – dažniausiai būna subjektyvus moters suvokimas, kai ji tuo momentu jaučiasi nelabai gerai arba paprasčiausiai būna blogos nuotaikos. O kai moteris būna prastos nuotaikos, tai viskas jai atrodo baisiai blogai.
Tokiais momentais labai svarbu nedaryti skubotų išvadų ir pripažinti, kad jūs taip atrodote ir taip save suvokiate šiuo laiko momentu. Kitaip grės pavojus pasiųsti smegenims programą „smarkiai pasenau“.
„Pažiūrėk, ką su manimi padarei. Po tavo neištikimybės aš pasenau dešimčia metų.“
Moterys sugeba „greitai pasenti“ nuo streso, išgyvenimų, nuoskaudų ir visokių rūpesčių. Kaip priekaištaujančio poveikio kitam žmogui metodas toks pasakymas galbūt efektingas, bet kokia jo kaina?!
Dabar apie įsitikinimus, kurie aktyvuoja smegenyse senėjimo programą.
„Sirgti – vadinasi, senti“
Faktas yra tai, kad nesveikos būsenos, kai būna sunku kvėpuoti ir vaikščioti, pasitaiko bet kokiame amžiuje. Yra trisdešimtmečių, kuriems sunku kvėpuoti ir vaikščioti. Tačiau yra ir devyniasdešimtmečių, kuriems lengva kvėpuoti ir vaikščioti. Yra žmonių, kurie pirmąją gyvenimo pusę prasirgo, paskui sustiprėjo, o pasitaiko ir atvirkščiai. Tačiau šie procesai anaiptol ne visada susiję su senėjimu.
„Mano močiutė sulaukė 90-ies visiškai sveika, neturėdama net medicininės kortelės poliklinikoje. Jos kaimynė išgyveno šiek tiek trumpiau, bet visą laiką sirgo. Išoriškai ji visada atrodė jauniau už mano močiutę. Matyt, ji nežinojo, kad liga – tai senatvės rodiklis“, – aiškina psichologė.
„Pradėjau greičiau pavargti – senstu“
Tokius žodžius galima išgirsti iš moterų, kurioms vos per 40.
Mielos moterys, pažvelkite į save ir savo gyvenimą. Ar tikrai pavargstate nuo amžiaus? Galbūt nuo papildomų dešimties kilogramų ar darbų, kuriuos atliekate be malonumo?
Nuovargis gali turėti daugybę priežasčių, tiek psichologinių, tiek ir fiziologinių. Prisipažinkite sau sąžiningai ir atvirai. Kodėl žmonės, kuriems 60, 70 metų, yra kupini jėgų, energijos ir nejaučia nuovargio, o kodėl jūs, keturiasdešimtmetės, jaučiatės senėmis?
Ir dar vienas svarbus dalykas. Kai moteris pradeda perdėtai fokusuoti savo dėmesį į „jaunystę“, tai automatiškai įjungia „senėjimą“. Mat „jaunystė“ ir „senatvė“ yra dvi vieno medalio pusės. Kaip tamsa ir šviesa, šaltis ir karštis, drąsa ir bailumas, sveikata ir nesveikata, jėga ir silpnumas.
Ar gali žmogus nustatyti „šilumą“, nežinodamas, kas yra „šaltis“? Ne. Ar egzistuoja „šviesa“ be „tamsos“? Ne. Visi šie fenomenai egzistuoja tik ryšium su kitais.
Kai galvojame apie „jaunystę“, mes sąmoningai ar nesąmoningai galvojame ir apie „senatvę“. Galvoje vienu metu įsijungia abu vaizdiniai.
Ką daro moters, kuri nori atrodyti jaunai, smegenys?
Jos pradeda lyginti. Ar jaunai aš atrodau? Lyginant su bendraamžėmis draugėmis. Čia yra šansų laimėti, ypač jei vyras gerokai jaunesnis.
Smegenys lygina ir įsupa sūpuokles – ar jaunai aš atrodau, ar nejaunai. Ir kartais net reikalauja grįžtamojo ryšio iš socialinių tinklų publikos, todėl moteris įkelia vieną nuotrauką po kitos. Ir publika atsako: „Kaip gerai atrodai, pajaunėjai 30 metų“, o po poros dienų šaukia „Senė“…
Smegenys fiksuoja kiekvienai naujai raukšlelei skirtą dėmesį, o jų po miego būdavo ir prieš 10 metų. Ir nesibaigiančius žygius į grožio salonus, pas kosmetologus. Viena procedūra, antra, trečia…
Paklausite, ką daryti. Juk moteriai labai svarbu prisižiūrėti ir gerai atrodyti. Būtent taip! Gerai atrodyti. Jaustis gražiai, susitvarkiusiai, šviežiai. Kiekvienas iš šių epitetų taip pat turi savo priešingą polių, bet jie neturi tokių ryškių šalutinių efektų.
„Gerai atrodau“ ar „blogai atrodau“ – tai apie dabartinę būseną, ir moteris tai supranta. O „senatvė“ – tai visam laikui.
