Patogi moteris… Kokia ji?

Ryte į darbą. Atsikėlei anksčiau už visus. Ne, ne tam, kad užsiimtum joga ar pasinertum į aromatingą vonią. Atsikėlei tam, kad paruoštum drabužių komplektą vyrui, vaikams. Kad pagamintum visiems jiems skanius pusryčius. Galbūt dar spėsi namuose apsitvarkyti.

Paskambina mama, pradeda skųstis eiliniu savo gyvenimo įvykiu. Lyg tarp kitko užsimindama, kad „tu – minkštakūnė ir nesugebi pakovoti už save darbe”.

Tu, žinoma, su ja nesiginčiji. Kantriai klausaisi, nežiūrint į tai, kad trūksta laiko.

Na štai – namiškiai pabudo.

Ir ką? Rytinis vyro bučinys? Vaikų bučinukai? „Labas rytas mieloji/mamyte?”

Ne. Vietoje to: „Ar pagaminti pusryčiai? Ar išvirei kavos? Ar nupirkai tą kaklaraištį, apie kurį vakar tau sakiau? Mama, ar išskalbei man palaidinukę?” Ir t.t.

Paskui visi išsivaikštote savais reikalais. Darbovietėje daug darbo. Esi atsakinga ir darbšti darbuotoja. Tau paveda atlikti kitų kolegų darbą – tu jį atlieki. Premija? Ką jūs! Padarei menkiausią klaidą? Kitam darbuotojui – dovanos, o tau – papeikimas. Direktoriui net į galvą nešauna su tavimi mandagiai kalbėtis.

Vyras nė karto nepaskambino, nepaklausė, kaip tau šiandien einasi. O į tavo skambutį atsakė sekretorė: „Jis dabar neturi laiko kalbėti”. Neperskambina. Jautiesi vieniša, tau liūdna. Jokio palaikymo.

Po darbo eini į parduotuvę. Perki skanėstus šeimai. Vyras padėti negali – labai pavargo darbe, išvažiavo į susitikimą su draugais – atsipalaiduoti.

Grįžti namo. Reikalai, tvarkymasis, maisto gaminimas ir t.t. Tau vėl neužteko laiko sau pačiai.

Niekas tavęs nepaklaus, ar pavargai, kaip jautiesi, gal tau reikia pagalbos? Klausimų sąrašą galima tęsti be galo.

Kokia tavo emocinė būsena? Kokios mintys? Ką jauti?

Ar džiaugiesi gyvenimu? Ar mėgaujiesi juo? Ar jauti savo gyvenime meilę, rūpinimąsi? Ar pasitiki savimi? Ar palaiko tave šeima?

Ką mes galime pamatyti, atidžiau įsižiūrėję į tokią moterį?

• Gyvena ne savo, o vyro, vaikų, tėvų gyvenimą;
• Nesugeba niekam pasakyti „ne”;
• Dėl visko kaltina tik save;
• Leidžia kitiems užsikarti sau ant sprando;
• Bijo savo pačios troškimų;
• Jaučiasi vieniša;
• Verkia į pagalvę, kol šeima miega;
• Pasitenkina tuo, ką turi;
• Neužsiima saviugda, kadangi reikia gaminti maistą, tvarkytis, plauti indus ir atlikti dar milijoną įvairiausių darbų;
• Prisiima svetimą atsakomybę;
• Nuolankiai kenčia aplinkinių grubumą, abejingumą.

Tai moteris, kuri ne gyvena, o egzistuoja. Labai visiems patogi moteris.

.