Mamos ir tėčio santykiai vaikystėje neišvengiamai suformuoja dukrai tam tikrus konkrečius vaidmenis ir scenarijus.
Herojės įvaizdis
Tokioje šeimoje, kaip taisyklė, stipri mama ir silpnas tėvas, kuris gali turėti kokią nors priklausomybę. Nuo vaikystės mergaitei formuojasi pagalbos tėvui reakcija. Su amžiumi ši reakcija transformuojasi į poreikį visus gelbėti, priimti savarankiškus sprendimus ir lengvai prisiimti atsakomybę. Tokią moterį kankina tai, kad ji nesąmoningai pritraukia tik silpnus vyrus, turinčius pačių įvairiausių problemų, nuo kurių ji privalo juos gelbėti. Jai, savaime aišku, irgi norisi pabūti silpna moterimi, tačiau ji net nesuvokia, kad toks vyrų pasirinkimas – tai psichologinė trauma. Tą patį galima pasakyti ir apie sekančias mūsų aprašomas moteris.
Miegančioji gražuolė
Santykiai su mama sudėtingi, užtat su tėčiu – geriausi draugai. Tokia moteris puikiai supranta vyrus, sugeba lengvai pažvelgti į situaciją jų akimis, tačiau, tačiau dėl sveiko kontakto su mama trūkumo blokuojamas seksualumas, aistra. Dėl to vyrai ją laiko labiau bičiule, nei kandidate į žmonas. Jai lengviau su jais draugauti, negu juos sugundyti.
Princesė
Šioje šeimoje gyvenama vardan savo dukters. Ypatingai tėtis ją lepina, viską perka, sprendžia bet kokias problemas. Tokiai merginai sunku susirasti vyrą, geresnį už tėvą, ar bent jį prilygstantį. Ji negali pasikliauti bendraamžiais, kadangi jie visada pralošia susiformavusiam tėvo įvaizdžiui. Tokios moterys dažnai susiranda sau žymiai vyresnius globėjus „tėtukus”, kurie, kaip taisyklė, tuo pačiu metu išlaiko ir dar kelias „dukras“. Tokia moteris nesunkiai suorganizuoja gerbėjų turnyrus, kurių metu renkasi kandidatą, tačiau išsirinkti jai būna labai sudėtinga.
Pelenė
Kažkuris iš tėvų nuolat gniuždo, uzurpuoja, verčia kažką daryti. Antrasis negina arba jo apskritai nėra. Galbūt tėtis despotiškas, o mama – pati Pelenė. Vyksta nuolatinė transliacija, kad tu kažką kažkam privalai ir skolinga. Turi stengtis, turi nusipelnyti, turi įtikti. Tokia moteris jaučia nuolatinį troškimą viską atiduoti vyrui, kad jis tai įvertintų. Ji nuolat jaučia, kad „man kažko trūksta…“.
Užburtoji
Mergaitė auga šeimyninėje sistemoje, kurioje būti tiesiog nepakeliama gyventi. Vaiko ten niekas nemato, nepripažįsta, jam ten baisu ir labai skauda. Tokia mergaitė stengiasi kuo greičiau užaugti ir pabėgti nuo šito košmaro. Ji turi daug negatyvių nuostatų: nenoriu būti mama, žmona, mergina, man nereikia šeimos, geriau būti vienai. Moteris su tokiomis iš vaikystės atsineštomis nuostatomis gali pasirinkti partnerį, kuris elgsis asocialiai, arba rinksis vyrus, su kuriais neįmanoma sukurti santykių, pavyzdžiui, gyvena kitame mieste, vedęs. Normali kiekvieno žmogaus būsena – susirasti sau porą, tačiau šiame scenarijuje moteris nesąmoningai vengia santykių. Šitas scenarijus paprastai laikomas pačiu sunkiausiu.
Šiame sąraše pateikti scenarijau, savaime aišku, gali būti „atskiesti” pačiomis įvairiausiomis individualiomis aplinkybėmis. Pavyzdžiui, mergaitė mažai bendravo su tėvu, todėl jai neaišku, kaip spręsti konfliktus su vyrais. Mama daug davė, o tėtis jas metė – pasąmoningai gali kilti baimė, kad štai, investuosiu į šiuos santykius, o vyras išeis kaip tėtis ir t.t.
Pats dažniausias klausimas – ką daryti, jei scenarijus jau aiškiai nustatytas? Būtina suvokti konkrečius jausmus, kurie valdo moters elgesį, ir transformuoti juos į produktyvesniais, kurie padės atsisakyti senojo elgesio modelio.
