Motina, kuri pernelyg globoja vaiką, atima iš jo galimybę sukaupti nuosavos patirties.

Pernelyg globėjiška motina nemato savo vaiko kaip individualybės, kaip atskiro žmogaus, o mato tik kaip savo pačios tęsinį ir įskiepija jam savo nerimą, savo įtampą, savo kontrolę.

Tokia motina atima iš vaiko šansą būti savarankiškam

Iš pradžių vaikas bando apginti savo teisę rišeikšti save.

Ir tai puiku, tai reiškia, kad jis turi energijos kovoti, protestuoti. Tačiau būna ir taip, kad vaikas tiesiog pasiduoda ir „nustoja gyventi“ – nebėra tikslo, nerealizuotos galimybės, alkoholizmas, narkomanija, lošimai ir kt. – žmogus pasitraukia į kitą realybę.

Perdėta globa vaikui yra mirtis

Ypač berniukui. Jei berniukas „nesipriešina“ savo motinai, nemaištauja prieš ją, jis negalės tapti vyru.

Kai tėvai kontroliuoja vaiką, kiekvieną jo žingsnį ir kiekvieną sprendimą, jie atima iš jo gebėjimą savarankiškai mąstyti, veikti ir priimti sprendimus. Jis palaipsniui „miršta“ kaip asmenybė.

Vaikas praranda galimybę ugdyti savo individualumą, savivertę ir pasitikėjimą savimi, o tai galiausiai veda prie priklausomo elgesio. Jis tampa priklausomas nuo kitų nuomonės ir nurodymų. Vėliau jis susiras partnerį, kurio gyvenimą gyvens ir nuo kurio priklausys.

Labai svarbu rasti pusiausvyrą tarp globos ir laisvės, kad vaikas galėtų užaugti savarankiška ir pasitikinti savimi asmenybe.

Perdėta globa gali pasireikšti įvairiomis formomis – nuo nuolatinio savo nuomonės primetimo ir kiekvieno vaiko žingsnio kontrolės iki savarankiškų sprendimų ir veiksmų draudimo.

Tėvai, siekdami užtikrinti savo vaiko saugumą ir gerovę, gali pamiršti, kaip svarbu suteikti jam galimybę savarankiškai tyrinėti pasaulį, daryti klaidas ir iš jų mokytis.

Nuolatinis tėvų ar motinos spaudimas gali lemti tai, kad vaikas praranda susidomėjimą savarankišku tyrinėjimu ir savo įgūdžių bei gebėjimų ugdymu.

Vaikai gali jaustis nepakankamai įvertinti ir nesugebantys priimti savarankiškų sprendimų.

Šis procesas ne tik trukdo asmenybės vystymuisi, bet ir gali sukelti rimtų psichologinių problemų, kurias aprašiau aukščiau.

Pasitikėjimo savimi stoka, nuolatinis baimės jausmas ir nepasitikėjimas savo sugebėjimais gali persekioti vaiką visą gyvenimą. Vaiko smaugimas kontrole griauna jo vientisumą ir gali sukelti emocinį bei psichologinį stresą.

Anksčiau ar vėliau jis pradės jaustis bejėgis, nepakankamas ir praras pasitikėjimą savo sugebėjimais.

Jis negalės atlikti užduočių ir pasiduos pusiaukelėje.

Be to, perdėta tėvų kontrolė gali lemti jų ir vaiko santykių nutrūkimą.

Vaikas gali pradėti jausti neigiamas emocijas savo tėvų atžvilgiu, dėl to gali kilti konfliktas, kuris gali užsitęsti metų metus. Jis nekęs ir kaltins tėvus. Jis norės „išsivaduoti“ iš šios įtakos, kas pasireikš maištingu elgesiu.

Svarbu palaikyti ir nukreipti vaiką, bet ne jį kontroliuoti. Leiskite jam pačiam priimti sprendimus ir mokytis iš savo klaidų. Tai vienintelis būdas užtikrinti darnų vystymąsi ir sustiprinti šeimos santykius.

Suteikite savo vaikui teisę į gyvenimą – netrukdykite jam daryti klaidų.

.