Pakalbėsime apie dar vieną santuokoje nelaimingų moterų tipą – „peteliškes”. Jos mielos ir žavios. Dažniausiai iš jų išvaizdos nė nepasakysite, kokios jos viduje yra nelaimingos.
Kaip ir anksčiau aprašytos „Bitutės”, moterys „Peteliškės” susiformuoja vaikystėje. Dažniausiai tai būna jauniausi arba vieninteliai vaikai šeimoje.
Nuo jų nupučiamos visos dulkelės. Jos auga visų džiaugsmui. Jos – visų numylėtinės. Tai vaikai, kurie gauna geriausią torto gabalėlį ir kuriems žaislai perkami iškart po pirmo ištarto „noriu”. Šias mergaites puoselėja ir globoja, joms siuva ir perka gražiausias sukneles. Ko nors užsimaniusios, jos dažniausiai tai tučtuojau gauna. Tėvai žavisi kiekvienu jų žodžiu, lepina, fotografuoja, glamonėja. Net jeigu vaikas iškrečia kokią išdaigą, visus tai linksmina ir žavi.
Atrodytų, gyvenk ir džiaukis.
Betgi ne. Šioje medaus statinėje yra šaukštas deguto – begalė įvairiausių „ne”. Negalima sėdėti skersvėjyje – perpūs. Negalima valgyti ledų – skaudės gerklę. Negalima purvinti batų ir drabužių, negalima vaikščioti po kaimynų sodą, negalima greitai lakstyti ir šūkauti. Tai tos, kurios paprastai vadinamos „naminėmis mergaitėmis”. Jos auginamos tikromis princesėmis. Jos siunčiamos į prestižines mokyklas. Jas moko gražiai rengtis, groti pianinu, būti mandagiomis ir geromis. Jas už rankučių vedžioja pas repetitorius ir į įvairiausius būrelius.
Tėvai galvoja maždaug taip: „Vaikystėje mes daug ko neturėjome, dėl to mūsų vaikas turės viską”. Ir šis pataikavimas sukelia vaikui visišką nesugebėjimą prisitaikyti prie sunkumų, reaguoti į gyvenimo pokyčius, suformuoja naivų požiūrį į žmones, jausmą, kad esi visatos centras, aplink kurį viskas sukasi.
Tėvai stengiasi duoti viską, kas geriausia, ir šitokiu būdu kompensuoti sunkią savo pačių vaikystę. Joje buvo daug sunkumų ir nepritekliaus. Štai taip gaunasi, kad šios mergaitės gyvena ne savo gyvenimą, jos privalo įgyvendinti savo tėvų svajonę apie tai, kokia turi būti laiminga vaikystė. Todėl šio tipo mergaitės, merginos, o paskui ir moterys savęs praktiškai nesupranta. Jos bijo priimti savarankiškus sprendimus. Bijo pasakyti kažką ne taip, per daug dėmesio skiria savo išvaizdai.
O suaugusiame gyvenime viskas joms susiklosto daugmaž taip:
1. Turi aukštą savivertę. Todėl reikalavimų ir pretenzijų lygis vyrui yra labai išpūstas.
2. Jos tuokiasi už vertų ir prestižinių vyrų, dažnai daug vyresnių už save. Juos renkasi ne iš meilės, o pagal tėvų išskaičiavimą ar nurodymus. Renkasi tuos, kurie myli jas, o ne tuos, kuriuos pačios myli.
3. Dažnai jos yra visiškai išlaikomos savo vyrų ir nedirba. Lanko grožio salonus kaip darbovietę, sporto sales, baseinus ir kirpyklas.
4. Netoleruoja kritikos savo adresu, tai joms tikra tragedija. Nors pačios nevengia paieškoti trūkumų kituose. Mėgsta apkalbėti žmones jiems už nugaros. Skundžiasi ir yra nepatenkintos daugybe dalykų. Mano, kad yra nusipelniusios geresnio. Joms neįmanoma įtikti.
5. Gudrauja, manipuliuoja. Kaprizai dėl pačių įvairiausių priežasčių ir be jokios priežasties. Jeigu ko nors negauna, užtaiso isterijas.
Problemos prasideda tada, kai jos praranda vyro palaikymą ir išlaikymą. Vyras gali prarasti verslą dėl kokios nors krizės, susirgti ar tiesiog išeiti pas kitą moterį. Skyrybų atveju tokiose šeimose vaikai lieka su tėčiu, nes jis gali jiems suteikti materialinę paramą. Tada „peteliškės” gyvenime įvyksta krachas. Ji nemoka nieko daryti, kadangi visada buvo gyva gražaus interjero dekoracija. Išvaizda bėgant metams prastėja, nepaisant visų pastangų ją išsaugoti.
Todėl jos dažniausiai atsiduria visai ne ten, apie ką svajojo – skurde ir vienatvėje.
Jei jūsų gyvenime yra momentų, apie kuriuos čia buvo kalbėta, tai nereiškia, kad viskas būtinai susiklostys blogai. Tiesiog, jei iš dalies esate „peteliškė”, reikia išmokti pasikliauti ne tik artimaisiais, bet ir savimi. Realizuokite save kokioje nors veikloje, kuri jums patinka ir gali duoti pajamų. Užsiimkite kūryba, padėkite žmonėms ar gyvūnams. Išmokite įsiklausyti į save, ko trokšta jūsų siela ir ko ji siekia.
