Septyni auklėjimo stiliai: kaip jie veikia suaugusiojo gyvenimą?

Kiekvieno žmogaus asmenybės pagrindas, be abejo, susiformuoja šeimoje. Vėliau vaikas tik papildo jį savo gyvenimiška patirtimi. Tėvų naudojamas auklėjimo stilius daro nemažą įtaką būsimam žmogaus gyvenimui.

Pagrindiniai auklėjimo stiliai ir jų poveikis

„Atsiribojęs auklėjimo stilius“

Galimai šeimos galvos namuose nebuvimas, tėvų pareigų perleidimas auklėtojams, mokytojams, nesugebėjimas ar nenorėjimas orientuoti vaiko į specialią veiklą ir palaikyti jo, nuolatiniai tėvų skundai dėl sunkaus gyvenimo. Toks auklėjimo stilius gali suformuoti žmogų su menka savikontrole, žema saviverte, nemokėjimu pasisemti patirties iš probleminės situacijos, nesugebėjimu valdyti savęs kritiškoje padėtyje.

Išvada: reikia aiškiai paskirstyti vaidmenis šeimoje, įsipareigojimus jos nariams, taip pat ir vaikui, ir kontroliuoti jų vykdymą., aiškinti vaikui, ką reiškia „reikia“, liautis skųstis ir gąsdinti vaiką gyvenimo sunkumais.

„Globojantis auklėjimo stilius“

Direktyvinis globojimo stilius, kur vaikas formuojasi tik tėvų nuostatų ir jų vykdymo kontrolės veikiamas. Paplitęs patriarchalinėje socialinėje visuomenėje, laikomas konservatyviu. Paprastai išugdo gerus vykdytojus, kurie siekia laimėjimų per valios ugdymą.

Jeigu vaikas yra jautrus, su nerimo užuomazgomis, tai toks auklėjimo stilius gali sukelti nervinius protrūkius, nesąmoningas negatyvias reakcijas, agresiją. Jeigu toks vykdytojas vėliau užima vadovaujantį postą, tai būna labai impulsyvus ir nenuspėjamas dėl nuolatinio streso, nes jam bus sunku priimti savarankiškus sprendimus.

Išvada: reikia bandyti suprasti, kodėl taip auklėjate. Ar tai yra tėvų šeimos mėgdžiojimas? Ar greitas būdas sukurti tvarkos regimybę. Reikia išsiaiškinti savo baimes ir tikslus. Bet kokiu atveju nereikia tikėtis iš vaiko laimingo juoko ir didelių pasiekimų, jei auklėsite tokiu stiliumi.

„Atstumtasis didelėje šeimoje“

Asmenybės auklėjimas didelėje šeimoje, geranoriškoje aplinkoje ir su geromis pajamomis, tačiau kai vaikui trūksta supratimo ir tėvai teikia pirmenybę broliams ar seserims, pasireiškia individualių vaiko interesų priešpastatymu kitų šeimos narių interesams.

Formuojasi asmenybė, sugebanti spręsti konfliktines situacijas. O jei vaikas yra smalsus, jautrus ir lengvai valdomas, tai bus nukreiptas į teigiamas socialines vertybes. Tačiau sudėtingoje probleminėje situacijoje žmogus neišlaiko didelių streso krūvių, todėl gali palūžti.

Išvada: didelėje šeimoje reikia tinkamai ir tolygiai paskirstyti dėmesį ir palaikymą atsižvelgiant į amžių.

„Depresinė būsena finansinių problemų fone“

Tėvų, demonstruojančių savo prislėgtą būseną ir konfliktuojančių dėl finansinių problemų, auklėjimo stilius. Formuoja savęs įtvirtinimo siekį be sugebėjimo valdyti save sunkiose gyvenimo situacijose.

Išvada: reikia gerinti bendrą bendravimo kultūrą, kartu ieškoti finansinių problemų sprendimo. Net jeigu nėra priežasčių linksmintis, vaikas neturi kentėti dėl suaugusiųjų problemų. Kitaip išaugs asociali asmenybė.

„Motiniškas auklėjimas su atlaidumo elementais“

Slopina vaiko valios vystymąsi. Formuoja pasyvumą, nesugebėjimą realiai įvertinti savo troškimų ir galimybių. Dideli reikalavimai pasauliui.

Išvada: reikia suteikti vaikui daugiau savarankiškumo, pavyzdžiui, pasirenkant drabužius pasivaikščiojimui, maistą, palaikyti savarankišką pasirinkimą pagal jo troškimus (be fanatizmo). Motinai reikia išsiaiškinti baimes ir nepasitikėjimo pasauliu priežastis.

„Liberalus auklėjimo stilius“

Vaikui leidžiama išsakyti savo troškimus, išskyrus pavojingas gyvybei situacijas. Formuoja aiškų jausmų, nuotaikų, minčių išreiškimą. Demonstratyvus tipas su polinkiu į savęs įtvirtinimą. Padidina bet kokią neigiamą situaciją, reaguoja į ją labai emocionaliai ir skausmingai,. Vaikas gali nesuprasti asmeninių ir socialinių ribų. Jam sunku bus be konfliktų išspręsti problemas, kas gali nulemti nekonstruktyvias elgesio formas.

Išvada: būtina nustatyti protingas ribas. Tėvams reikia reikšti savo emocijas ir nuomonę ten, kur vaikas pažeidžia svetimas ribas.

„Auklėjimas fizinėmis bausmėmis“

Formuoja pasyvią ir valdomą asmenybę. Lengvai leidžiasi vedžiojamas už pavadėlio kito fiziškai ar psichiškai stipresnio asmens. Jeigu vaikas iš prigimties turi lyderio savybių, tai taps labai agresyviu silpnesniųjų atžvilgiu.

Išvada: reikia nutraukti prievartą, kol vaiko nepavertėte potencialiu nusikaltėliu. Jeigu tėvai myli vienas kitą, net turėdami menkas pajamas, tai vaiko asmenybė formuojasi vystymosi , aukštų laimėjimų siekimu ir savirealizacijos linkme.

Tai tik populiariausi pavydžiai, bet tikriausiai suprantate, kad variantų gali būti ir daugiau. Iš stilių aprašymų išryškėja, kad asmenybės formavimui didžiausią įtaką daro tokie veiksniai:

*Šeimos struktūra: pilna ar nepilna šeima, vaikų skaičius. Čia reikia pridurti, kad vyresnės kartos buvimas namuose turi teigiamą įtaką auklėjimui.

*Konfliktų sprendimo būdai ir jų tipai: vengimas, agresija, pokalbiai, abejingumas, skundai.

*Savarankiškumo formavimas: perdėta globa ar nesikišimas.

*Šeimos narių dalyvavimas vaiko kontrolėje. Geriausia, jei šiuo klausimų tėvai bus pasiskirstę vaidmenis, pavyzdžiui, motina kontroliuoja higienos taisyklių laikymąsi, o tėvas – tvarką vaiko kambaryje.

*Bausmių būdas: prievartos pasekmės jau aprašytos aukščiau. Adekvačios bausmės turi atitikti nusižengimo lygį. Pavyzdžiui, jei vaikas sudaužė puodelį, tai užteks paprasto apgailestavimo ir paaiškinimo, o ne audringo pasipiktinimo, juk vaikas pats nusiminė dėl savo nerangumo. Taip formuojamas pasitikėjimas, kai mažylis žino, kad visada bus suprastas ir palaikytas šeimoje.

Pasitikėjimas tarp šeimos narių sukuria saugią atmosferą vaiko asmenybei formuotis, paramos jausmą visiems ateities žingsniams, rašo portalas Psycabi.net..

Išvada: mylėkime vienas kitą, auginkime po kelis vaikus. Vidutinių pajamų užtenka sėkmingai asmenybei suformuoti. Svarbiausiai išmokti mylėti ir būti nuosekliems.



Naujienos iš interneto

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.