„Negaliu sutikti vyriškio, kuris būtų stipresnis už mane. Visi kažkokie be charakterio. Pats ištvermingiausias ištvėrė ištisus tris metus, bet galiausiai ir jis pabėgo. Nematau aplinkui stiprių vyrų, kur jie visi pradingo?” – pasakoja apie save viena moteris.

„Auklėju sūnų viena, jis žino mano charakterį, nesiginčija su manimi. Jis, žinoma, irgi su charakteriu. Jeigu kažką nuspręs – jo jau neperkalbėsi. O ir aš pati neprieštarauju, kad sūnaus tėvas su juo bendrautų, tačiau sūnus pats nenori apie jį nieko žinoti”. – kalba kita moteris.

„Nesuprantu, kodėl visi vyrai staiga ir netikėtai mane palieka. Jie žino, savaime aišku, kad aš pati viską galiu ir iš jų nieko neprašau. Nenoriu būti įkyri ar nuo jo priklausyti. Iš pradžių viskas gerai, o paskui su visais tas pats scenarijus: jie kažkur pradingsta”. – dalinasi savo gyvenimo patirtimi trečia moteris.

Visos šios istorijos, kaip ir dešimtys kitų, su kuriomis man teko susidurti, turi vieną bendrą vardiklį: istorijas pasakoja moterys, kurių charakterį galima apibūdinti kaip „stipri”, „valinga”.

Atrodytų, kas čia blogo – būti stipria ir valinga? Tačiau kodėl su tokia moterimi nenori būti nė vienas vertas vyras? Ir kodėl aplink ją sukinėjasi vien silpni, infantilūs vyrai? Tikriausiai būna ir išimčių iš šios geležinės taisyklės, tačiau tai vis dėlto išimtys.

Pamėginkime išsiaiškinti, kaip atsiranda šis charakterio bruožas. Greičiausiai mažos mergaitės ar paauglės gyvenime įvyko kažkas tokio, kas nesutelpa į vidutinės statistinės situacijos rėmus, kai jai pirmą kartą teko būti stipria. Tuo momentu kitaip buvo negalima. Tuo momentu jai buvo labai nesaugu išlikti silpna ir patiklia. Ir mergaitė tapo stipria, ji nustojo verkti, susigūžė ir ėmė gyventi taip. Galbūt netgi prisiėmė atsakomybę už artimus žmones. Ji suprato, kad dabar taip reikia, ji tiesiog privalo. Ji labai greitai suaugo. Nustojo žaisti vaikiškus žaidimus, nors giliai širdyje (o gal ir nelabai giliai) jai visada norėjosi pabūti ta maža mergaite, kuri bet kuriuo metu gali sulaukti pagalbos ir apsaugos iš suaugusių, jos mylimų žmonių.

Ji pernelyg greitai tapo suaugusia, taip ir negavusi pakankamai meilės ir palaikymo. Taip ir nepatyrusi laimingos vaikystės ir jaunystės.

Dabar pasižiūrėkime, ko tokia moteris nori. Taip, jūs teisūs, ji nori gauti tos pačios meilės, to paties palaikymo, kurių negavo vaikystėje, tačiau ji netiki, abejoja tais žmonėmis, kurie jai meilę ir palaikymą siūlo. Juk kažkada ją nustojo mylėti, nepalaikė, jos nepaisė. Šį kartą ji nori šimtaprocentinės garantijos, kad taip neatsitiks dar kartą. Kad jos vėl nepaves taip stipriai, kaip tuomet…

Būtent dėl to ji testuoja visų vyrų atsparumą, tvirtumą, rodo savo charakterį, nieko neprašo ir nieko neįkalbinėja (puikiai žino, kuo tada viskas baigėsi). Lieka nepriklausoma, neleidžia sau demonstruoti jausmų, žmonėse lieka visada pasitempusi ir įsitempusi. Netgi būdama viena su savimi, neleidžia sau atsipalaiduoti. Negalima!

Ir štai ji sutinka vyriškį. O vyrai, kaip ir moterys, nori, kad juos mylėtų. Net jeigu vyras ilgai siekia moters, ilgai už ją kovoja, jis vis tiek tai daro tik dėl to, kad moteris jį pagaliau pripažintų ir pamiltų.

Tačiau čia jis susiduria su visiškai jam nesuprantamu moters elgesiu. Ji pernelyg nepriklausoma. Ir vyras nesupranta: kam aš jai tokiai reikalingas? Taip, ji graži ir protinga. Tačiau su ja vyrui kažkodėl nejauku. Kažkaip šalta su ja… Ir pabuvęs kurį laiką greta, vyras eina ieškoti tos moters, kuri nuoširdžiai juo džiaugsis, kuri sugebės būti su juo laiminga. Arba lieka greta savarankiškos ir stiprios, nes jam su ja patogu, juk ji viską padarys pati, dar ir jam galės padėti – kol kas tai labai patogu.

Ką gi tokiai moteriai daryti?

Būtina palaipsniui keisti pasaulio suvokimą. Keisti visas tas per daugybę metų susiklosčiusias reakcijas ir mintis, iš kurių ir susideda gyvenimas. Būtina žingsnis po žingsnio panirti į praeitį, analizuojant ir iš naujo įvertinant visa tai, kas buvo, o paskui – keisti savo dabartinį požiūrį į save bei pasaulį.

Yra ir gerų naujienų. Daug moterų buvo įstrigusios į tokią situaciją, daug moterų būtent taip ir gyvena, ir nemažam skaičiui visgi pavyko pakeisti gyvenimą. Pavyko toms, kurios visą savo jėgą ir valią panaudojo tam, kad padėtų sau pačioms, kad suvoktų ir kardinaliai pakeistų savo gyvenimą.

.