Tradicinių vertybių tinklapis
Visas žmogaus gyvenimas – visi ištarti žodžiai, visos parašytos eilės, visos sudainuotos dainos, visi išsiųsti laiškai, visos nebylios maldos, visi veiksmai – visa tai iš esmės yra nukreipta į save patį. Net jei visa tai skirta pasauliui, Kūrėjui, atsitiktinai sutiktiems…
Šeima – tai ne tik giminės. Aš turiu omenyje tikrą šeimą, o ne tik biologinius ryšius. Tai erdvė, kuri mus įkvepia svarbiems darbams. Ateidami į šeimą, mes ateiname į tam tikrą ratą, kuriame visi už vieną ir vienas už visus.…
Yra toks paprastas dėsnis: jūs prarandate jėgas ir perdegate toje gyvenimo sferoje, kur nėra jūsų asmeninio identiškumo. Bet kokia sąveika su gyvenimu, kurioje jūs – tai ne jūs, veda į griūtį. Jei gyvenimo veikla arba santykiai nepalaikomi nuoširdumu ir identiškumu…
Kiekvienas iš mūsų eina savo unikaliu keliu. Su savo džiaugsmais ir vargais. Su savita nervų sistemos sandara, su savo skausmo slenksčiu. Vienam kažkas beveik normalu, o kitam lygiai tas pats gali būti nepakeliama. Mes nežinome, kokį gyvenimo etapą dabar praeina…
Kai žmogus vidinės ramybės būsenoje – jo ramybė sklinda į visus jo gyvenimo aspektus. Kai žmogus išgyvena vidinę sumaištį ir baimę – savo veiksmais jis skleidžia sumaištį ir baimę. Kai žmogus turi gilumines žinias ir supratingumą – aplink jį sklinda…
Sutikę artimą žmogų, atminkite, kad susitikote jūs ne tam, kad griautumėte savo gyvenimus, ne tam, kad kartu pasinertumėte į vartotojišką gyvenimą, ne tam, kad eilinį kartą skaudintumėte vienas kitą, ne tam kad išsivaduotumėte nuo vienatvės. Jūs susitikote, kad padėtumėte vienas…
Viena iš sunkiausių žmogaus užduočių visais laikais, o ypač permainų, sukrėtimų ir pasaulio mutacijų laikais – išsaugoti savo gyvą, jautrią, atvirą pasauliui širdį. Širdį, kuri sugeba praleisti per save visą stichinę gyvenimo tėkmę, tarsi elektros srovę. Net jeigu ši širdis…
Šie žmonės ateina į mūsų gyvenimą tamsiausiu ir niūriausiu laikotarpiu. Kai papuolame į sudėtingas aplinkybes ir nerandame sprendimų… Kai apima beviltiškumas ir liūdesys. Tačiau jie retai pasilieka su mumis ilgam, todėl didelė laimė – juos sutikti. Jie tiesiog atlieka tai,…
Jei atsargiai išvyniosime savo didelį, bet jau truputį išdraikytą įvairaus sunkumo sukrėtimų gyvenimą, tuomet po juo atrasime dar vieną – mažytį ir švelnų… Ir jį turi kiekvienas, kokį jis nenugalimą didvyrį bevaidintų, besigindamas nuo tų visų sukrėtimų. Tai štai, būtent…
Kai esame sutrikę ir nežinome, kas bus toliau.. belieka tiesiog pasitikėti gyvenimu. Ir – savimi… Ko gero, tai sunkiausia – patirti slogią nežinomybę. Nes mes visada norime aiškumo: turėti planą ateičiai, matyti prasmę, užsibrėžti tikslus. Tačiau dabar dauguma mūsų atsidūrė…
Eglė visada žalia. O beržas būna plikas, sausas, negražus. O būna beržas ir sodriai-žalias, auksinis, medaus geltonumo. Ir ant kranto žalia eglė rūpestingai apkabina beržą. Koks jis bebūtų. Ir tyli upė teka kaip laikas. Kaip gyvenimas. Tas, kas jus myli…
Kančioje nėra nieko vertingo. Nieko dvasingo. Nieko būtino. Kančia užgožia šviesiausius žmogaus jausmus, sukausto, panardina į pilką beviltiškumą. O ilgalaikė kančia moko tik nuolat kentėti. Kančia – tai visada sielos šauksmas: taip gyventi negalima! Kančia… tai panašu, lyg įeitum į…
…Reikia judėti nežiūrint į nieką. Atlikti paprastus ir pasiekiamus dalykus. Pakloti ryte lovą, valytis dantis ir pasivaikščioti su šunimi. Laistyti gėles, pamaitinti katiną, ruošti maistą ir plauti indus. Kiekvieną dieną kažkas būtino ir pažįstamo turi palaikyti tave tavo gyvenime, neleisti…
Kiekvienas iš mūsų bent kartą gyvenime yra susidūręs su situacija, kai jį kažkas smerkė. Jausmai, kurie tuo metu sukyla, švelniai tariant, ne patys geriausi. Juk, iš esmės, smerkimas – tai kito žmogaus pretenzija į mūsų laisvę, tai mūsų elgesio ar…
Kuo aukštesnis kasdieninio spaudimo laipsnis, tuo stipresnis išsekimas. Tai faktas. Taip, išsekti įmanoma ir be galo mėgiamame darbe, ir su mylimais vaikais, ir tuomet, kai nėra didelių problemų, bet vis dėl to ne taip, kai tenka tiesiog prievartauti save, verčiant…
Neretai moterys viena kitai skundžiasi: “Vyras manęs nesupranta, mes nuolat ginčijamės, pykstamės, baramės… Taip neįmanoma gyventi, viskas nusibodo, nežinau, ką toliau daryti…“ Ir kaip dažnai atsakymai į tokius skundus būna maždaug tokie: “ Nenusileisk, duok jam atsaką, o jei jau…
Manau, kad kiekvieno žmogaus gyvenime būtinai turi būti kažkas, kas iškeps jam blynų. Jei pasiseks, žinoma. Toks rūpestingas, patikimas ir ramus vyresnis žmogus. Kuris pasodins už stalo, pamaitins iki soties, ir tiesiog žiūrės ir džiaugsis tuo, kaip tu valgai. Idealu,…
Dažnai girdžiu moterų fantazijas: “Man reikia stipraus vyro, kad šalia jo galėčiau pasijusti silpna ir trapi“. Atvirai pasakius, aš nelabai suprantu, apie ką jos kalba… Stiprus – tai koks? “Pasakė – padarė?“ Na, tai ne jėga, o atsakomybė. “Žino, ko…
Vaikinas ateina į svečius pas merginą ir atsisėda ant švaraus, šviesaus lovos užtiesalo (džinsai neskalbti mėnesį, nes vaikinas atvažiavo iš kelionės autostopu). Mergina sušunka lyg sužeistas paukštis. Vaikinas iš pradžių nesupranta, kas atsitiko. Juk normaliai bendravo. Paskui, viską išsiaiškinęs, piktai…
Koks tu esi be savo dvasinių ieškojimų istorijos? Prašau, nepasakok man apie “tyrą sąmonę“ arba “gyvenimą absoliute“. Aš noriu pamatyti, kaip tu elgiesi su savo sutuoktiniu. Su savo vaikais, tėvais, su savo kūnu. Prašau, nedėstyk man paskaitos apie atskirto “aš“…