Kokie žalingi įpročiai mums, moterims, trukdo gyventi visavertį gyvenimą, būti laimingomis ir neleidžia išnaudoti savo potencialo? Išvardinsiu tris dažniausiai pasitaikančius. Pasitikrinkite, galbūt ir jūs nuo jų kenčiate.
Įprotis kritikuoti, nuvertinti save; siekti „idealo“
Tos iš mūsų, kurios užaugo sunkiomis aplinkybėmis, turi vieną bendrą bruožą: perfekcionizmą. Jei nesi tobula, tai tarsi apskritai neturi teisės egzistuoti. Tai bene pats destruktyviausias iš visų įpročių, ir štai kodėl.
Dėl pernelyg aukštų sau išsikeltų reikalavimų, mes apskritai atsisakome ką nors daryti. Arba taip save koneveikiame, kad nebelieka noro ko nors siekti. Mes netikime savo jėgomis ir galimybėmis; esame iš anksto įsitikinusios, kad nepavyks; netikime, kad tokias „netobulas” gali kas nors pamilti.
Į mano konsultacijas dažnai ateina moterys, kurios yra nuoširdžiai įsitikinusios, jog idealą pasiekti įmanoma. Bet juk šiame pasaulyje nėra nieko tobulo, tokie dalykai neegzistuoja! Mus sukūrė tokius ir tokias, kokie/kokios esame – skirtingus. Todėl labai svarbu išmokti priimti save su visais „netobulumais“ ir nereikalauti iš savęs neįmanomo.
Įprotis ignoruoti arba slėpti savo jausmus ir poreikius
„Geros mergaitės nepyksta! Nustok verkti, tai negražu! Nerėkauk ir netriukšmauk, tai trukdo kitiems!”
Dėl tokių vaikystėje įkaltų frazių mes nustojame suprasti, ko iš tikrųjų norime ir kas nepatinka, ko nenorime. Pradingsta skirtumas tarp „šito iš manęs nori kiti“ ir „šito noriu aš pati“. Baisu ginti savo nuomonę; pasakyti tvirtą „ne“ – kitaip žmonės manęs nemylės.
Svarbu atsiminti vieną taisyklę: visiems patikti neįmanoma ir nereikia. Tai nerealu! Visiškai normalu jausti ir norėti netgi tai, kas kažkam nepatinka. Perdėtas noras įtikti kitiems atima jėgas ir trukdo laimingai gyventi.
Įprotis iki begalybės kęsti nuovargį ar diskomfortą
Neleisti sau pailsėti, net jeigu esate pavargusi ar negerai jaučiatės. Įprastas pasiteisinimas – „o kas tai padarys vietoj manęs?” Arba – „man tikriausiai tik atrodo, kad pavargau, dar šiek tiek pakentėsiu“.
Jei pamėginsite pasirausti atmintyje, tikriausiai paaiškės, kad tokius žodžius girdėjote labai, labai seniai, dar vaikystėje. Ir nuo tada padarėte išvadą, kad suaugusieji geriau žino – pavargote ar ne; sergate, ar nesergate; turite jėgų ir galimybių ką nors padaryti, ar ne.
Tačiau dabar jūs pati esate suaugusi. Tikėkite savimi ir savo jausmais! Būna atvejų, kai iš tiesų prireikia kantrybės. Tačiau po to seka poilsis ir atsipalaidavimas, ir šios būsenos būtinai kaitaliojasi.
Jei šio balanso nesilaikysime, anksčiau ar vėliau atsipalaidavimas užplūs savaime. Greičiausiai tokia forma, kokia jums labai nepatiks: perdegimas, depresija, įvairios ligos.
Panagrinėjau tik tris įpročius. Iš tikrųjų jų yra žymiai daugiau.
