Moterys viską gali pačios. Pačios apsiginti, pačios užsidirbti, aprūpinti šeimą. Tačiau tiesa ta, kad šie veiksmai nesuteiks laimės. Moteris laiminga, kada ją globoja, kai jai padeda, kai ja rūpinamasi.
Palyginkite, kokias emocijas patiria moteris, kada gėles jai padovanoja vyras, ir kai puokštę nusiperka pati.
Vyriškoje prigimtyje gamta užprogramavo poreikį rūpintis ir globoti. Vyras laimingas tada, kai reikalingas. Moteriškoje prigimtyje užprogramuota priimti globą ir rūpestingumą. Taip, ji viską gali pati. Tačiau tikros laimės nuo to savarankiškumo nepajaus. Kaip nepajaus džiaugsmo vyras, gyvenantis iš žmonos kišenės ar kai moteris pati jam įsiperša.
Susikeitimas vaidmenimis nutolina nuo tikrosios prigimties ir atima tikrąjį pasitenkinimą bei džiaugsmą.
Dabar žmonės kažkodėl puolė kovoti už lygias teises. Moterys nori būti lygios vyrams. Pačios susimoka restorane, kuria verslus, sprendžia problemas. Tik ar atneša joms tai laimę? Visos tos mados, nauji vėjai lyčių santykiuose, negali pakeisti mūsų prigimties, kuri formavosi milijonus metų. Mes niekada netapsime lygūs, nes esame skirtingi. Vyrai ir moterys – tai skirtingos gyvybės formos. Vyras stiprus savo sferoje, moteris – savo, o kai abi savo galias sujungiame šeimoje – sukuriame harmoniją.
Gamta dovanojo moteriai galimybę tapti motina, išreikšti savo moteriškas savybes: gerumą, gailestingumą, švelnumą, nešti į pasaulį meilę, grožį, įkvėpimą ir ramybę, dėl to ji turi tokį švelnų kūną ir balsą, gundančias figūros linijas… O vyrams skirta kita užduotis – apgaubti mylimus žmones rūpesčiu, apsauga, sukurti geras gyvenimo sąlygas, dėl to jam duotas aštrus protas, grubus charakteris ir tvirtas, stiprus kūnas.
Tampame laimingi, kai laikomės prigimties ir su ja nekariaujame. Meilė, gerovė, laimė, pasitenkinimas, sėkmė tenka tik moteriškoms moteris ir vyriškiems vyrams. Ten, kur einame prieš prigimtį, prasideda problemos, sunkumai ir kliūtys. Paprasčiausiai reikia suprasti save ir savo prigimtį ir žengti gamtos nubrėžtu keliu.
