Apie moterų draugystę prikalbėta visko. Kai kurios ja tiki ir pasirengusios iki užkimimo ginti mylimas drauges. O kitos atsargiai vertina moteris, esą jos smalsios, atlapaširdės, pavydžios ir iš prigimties avantiūristės, todėl joms atsiverti nevalia. Tai kokia gi ji, geriausia draugė? Ar tikrai jai galima išduoti slapčiausias paslaptis ir per atostogas patikėti mylimo vaikino priežiūrą?
Geriausia draugė – tai pats artimiausias žmogus. Su ja kalbant nereikia rinkti žodžių. Su ja galima tiesiog tylėti – ji perskaitys mintis iš jūsų akių. Nuo jos nereikia nieko slėpti, meluoti, apsimetinėti, slėptis po kauke, galima būti pačia savimi. Jos nepasirinksi – ją dovanoja likimas. Liūdna, kad kai kam nedovanoja, rašo „Ask Woman“.
Ar patikėti draugei paslaptis?
Susidūriau su sudėtinga situacija. Mama tai matė ir tiesiog pasakė: išsirink vieną iš dviejų variantų. Pirmasis variantas – išsiverk į pagalvę ir viską jai papasakok, bet pagalbos nelauk. Antrasis variantas – papasakok man ir kartu galvosime, kaip išbristi iš situacijos.
Supratau, kad geriausias draugas – mama, nuoširdi ir atsidavusi. Jei jūsų santykiai draugiški, tarkitės su mama – ji visada jus palaikys, rašo „Askwoman“.
Mitai apie moterišką draugystę
Kas čia mitas, o kas – realybė, galės atskirti kiekviena. Rašau iš gyvenimiškos patirties.
Pirmasis mitas: mūsų su drauge niekas neišskirs
Moteriška draugystė egzistuoja tik iki pirmojo abiem draugėms patikusio vaikino. O paskui užverda tokia košė… Tiesiog trečiasis pasaulinis karas.
Antrasis mitas: mums su drauge patinka tokios pat knygos, ir kad ir kaip keičiamės, visuomet suprasime viena kitą
Moteriška draugystė egzistuoja, kol egzistuoja bendrų interesų bendram laiko praleidimui. Turėjau ir tebeturiu tokių draugių, bet jei intelektualiniai ir kultūriniai polinkiai išsiskiria, draugės atitolsta.
Trečiasis mitas: draugė – ta, su kuria lengva
O paskui pamatai, kad santykiai su drauge tęsiasi tol, kol tu neturi vaikino, arba meilės, arba laimės, arba kol ji tavęs nepranoksta.
Ketvirtasis mitas: mano draugė pasiruošusi bėgti pas mane, kai man blogai. Ji atsidavusi. Ji nepastebi, jei aš apsirengusi blogiau nei ji ir nepavydi, jei metams bėgant mano socialinis statusas tampa aukštesnis
Nauda ir draugystė – du skirtingi dalykai. Draugės gali susipykti dėl menkniekių – pradedant nuo sėkmingesnės karjeros ir baigiant naujais bateliais. Man su tokiomis nepakeliui.
Penktasis mitas: moterys visuomet pasidžiaugs kartu su tavimi
Jei darbo kolektyve moteriška draugystė ir egzistuoja, tai ji – labai nestabili substancija. Iš pradžių draugauja, dalijasi asmeninio gyvenimo smulkmenomis, skundžiasi vyrais ir vaikais, kartu per pietų pertrauką vaikšto po parduotuves ir taip toliau. Paskui, pavyzdžiui, viena gauna premiją, kita ne. Ir čia prasideda apkalbos bei skandalai.
Šeštasis mitas: jei draugė pažindina su kitomis draugėmis, draugystė stipresnė
Jei merginos susivienija, tai draugauja prieš ką nors. Tokia bendrija veikiau vadintina bendromis pažįstamomis. Šiems žmonėms visada padėsiu, palaikysiu, bet niekad neatskleisiu savo paslapčių.
Nes paslaptis, kad mes, merginos, saugome kolektyviai. Draugės – tai ypatinga kategorija. Jų negali būti daug. Kai jų trys – keturios, prasideda pavydai, padlaižiavimai. Susirenka dviese ir ima apkalbinėti trečiąją bei ketvirtąją.
Septintasis mitas: juo vyresnės tampame, tuo labiau patikrinti mūsų draugai
O dar supratau, kad draugystė formuojasi vaikystėje, kai tiki pasakomis, ir kad žmogus, su kuriuo žaidei lėlėmis, visada bus šalia ir niekad neišduos.
Aštuntasis mitas: su drauge galima kalbėtis apie viską, ji visada man padės
Sunkiausia žmogui ištarti tris frazes: „Aš visada su tavimi“, „Atleisk man“, „Padėk man“.
Devintasis mitas: jei jau draugaujame, reikia pasakoti viską apie asmeninius dalykus. Tai suartina
Draugės ilgiau liks tikromis draugėmis, jei mažiau aptarinės asmeninį gyvenimą (savo, draugės ar kitų žmonių).
Moteriškos draugystės nebūna?
Tarp moterų taip pat būna „vyriško“ tipo draugystė, patikima. Tiesiog tokių draugių-draugų labai reta ir tarp vyrų, ir tarp moterų.
Draugus nelaimėje pažinsi. Drauges taip pat. Kai tik man nutiko tikra bėda, supratau, kad turiu tik vieną tikrą draugę, kuri man labai padėjo. Mudvi su šia drauge tokios skirtingos, kad nuomonės apie vyrus ir gyvenimą tiesiog priešingos, taigi negali būti jokios konkurencijos.
Šis žmogus taip pat neturi jokio pavydo jausmo (rečiausia moters savybė), taigi jam galima pasakoti viską – ir laimes, ir nelaimes. O dėl viso kito visiškai sutinku: moteriškos draugystės dėl visų išvardytų priežasčių negali būti.
Yra ji tokia, moteriška draugystė, ir kaip visuose kituose santykiuose, čia būna visko: pranašumo jausmo, vienatvės, pavydo ar kitko. Bet visgi ji egzistuoja.
Daug kartų bandžiau užmegzti draugystes, daugumą kartų pastangos buvo vienpusės, ir tik patikrintos laiko arba tam tikrų situacijų draugystės tapo išties vertingos.
Kodėl moterys draugės vis tiek rungtyniauja viena su kita ir konkuruoja? Konkuravimas būdingas visiems žmonėms, sutinkamas net tarp gyvūnų – kaip gamtos dalis.
Kodėl draugės nelaimėje labiau palaiko nei laimėje? Labai nedaugelis mūsų gali nuoširdžiai džiaugtis svetima laime. Gerai, jei yra bent jau gebėjimas užjausti atsitikus nelaimei.
Kodėl ištekėjusios draugės retai draugauja su netekėjusiomis? Pirmiausia, draugaujant ieškoma bendrų interesų, antra, dėl tariamo saugumo jausmo.
