Manau, daugelis yra girdėję frazę „ Moteriška išmintis“ ir susimąstė, ką ši sąvoka galėtų reikšti.
Žinoma, skirtingi žmonės savaip supranta ir suvokia šią frazę, tačiau aš pati sau moterišką išmintį pirmiausia traktuoju kaip gebėjimą suprasti, priimti ir palaikyti.
Vyrai gali prarasti motyvaciją, kai moteris yra įpratusi kritikuoti ir abejoti daugeliu jo veiksmų, sprendimų, planų ir jausmų.
Tačiau moteris taip pat gali įkvėpti savo partnerį, tobulėti, palaikyti jo pastangas, aptarti idėjas ir pasiūlyti sprendimus.
Svarbiausia nepamiršti, kad bet kokį patarimą veiksmingiau pateikti su meile ir pagarba, kad vyras jaustų jūsų paramą, o ne kritiką ar diktatą.
Daugybė moterų vyro atžvilgiu prisiima motinos, o ne partnerės vaidmenį. Ši apraiška gali pasireikšti per hiperglobą, visų vyro veiksmų kontrolę, asmeninės erdvės naikinimą, vyro sprendimų ir netgi minčių kritikavimą
Atsidūręs tokiose sąlygose, vyras gali nesijausti gebantis prisiimti atsakomybę už savo sprendimus, jis praranda motyvaciją padaryti kažką daugiau, rūpintis savo moterimi, stengtis tobulėti ir siekti geriausio, kadangi be jausmo, kad partnerė tavimi tiki, supranta ir palaiko – gali būti labai sunku, o dažniausiai apskritai neįmanoma siekti teigiamų pokyčių.
Dėka demografinės ir antropologinės situacijos, nuo senų laikų mūsų mentalitete įsitvirtinusios nuostatos, moterys ilgą laiką buvo priverstos prisiimti sau atsakomybę ir imtis vyro vaidmens šeimoje.
Vyrai žūdavo karuose, tremtyse, o moteris šeimoje likdavo viena. Ir iš kartos į kartą moterys, įpratusios būti stipriomis, savo vaikams rodė būtent tokio socialinio vaidmens pavyzdį.
Todėl daugelis tokių mamų ir senelių užaugintų moterų ir dabar savo vyrus suvokia kaip vaikus ir prisiima sau pernelyg daug pareigų, neprašo pagalbos, kritikuoja, auklėja, užuot žvelgusios į sutuoktinius kaip į vyrus ir partnerius.
Svarbu suprasti, kad vyro ir moters santykiai gali būti grindžiami abipuse parama ir pagarba, kai abu partneriai gali tapti geriausiomis savo versijomis ir palaikyti vienas kitą visose sferose.
Štai kodėl taip svarbu pirmiausia tobulėti pačiai ir palaikyti savo partnerį šiame tobulėjime, suvokti jį kaip atskirą asmenybę su savo mintimis, sprendimais, svajonėmis ir planais.
