Pakalbėkime apie etapus, kuriuos turi įveikti šeima, kai prasideda problemos. Ir kas atsitiks, jeigu jų nespręsime.
Iš pradžių esame kupini optimizmo, baisiai vienas kitam patinkame ir norime, kad tai tęstųsi amžinai. Ir šioje vietoje – kai viskas gerai – pats laikas tobulėti, vystytis. Stovėti vietoje mūsų laikais reiškia tokią pat degradaciją, kaip ristis į pakalnę.
Didelė šeimas kuriančių žmonių klaida manyti, jog viskas savaime susitvarkys ir susireguliuos. Jeigu nedarysiu nieko siaubingo, reiškia, automatiškai bus viskas gerai. Tačiau paskui paaiškėja, kad šeimos labai retai išyra dėl kokios nors vienos rimtos klaidos. Dažniausiai nepasitenkinimas kaupiasi kasdien po lašelį. Ir galiausiai toks pats mikroskopinis lašelis tampa paskutiniu.
Pabandykime išsiaiškinti, kaip kaupiasi tie lašeliai. Galbūt tai padės nustatyti, kiek užpildytas jūsų šeimos nepasitenkinimo indas.
Pirmoji stadija. Susierzinimas
Rimtas nerimas, viskas erzina. Žmona tampa nervinga, pradeda „sproginėti”, dažnai be jokios regimos priežasties. Šią stadiją patiria visos poros, kai žmonės stengiasi vienas prie kito prisitaikyti.
Iš kur susierzinimas? Dažniausiai dėl to, kad vyras neturi gyvenimo tikslo. Jo gyvenimas pavirsta monotoniška rutina: darbas-namai-darbas-namai-žvejyba… Moterį tai erzina, nes kiekvienai moteriai visada norisi pažangos, vystymosi (bet kad kas nors tai padarytų už ją, o ji jau paaiškins, ką ir kaip reikia daryti). O vyras niekaip negali suprasti, ko ji nepatenkinta – viską dėl jos darau, dirbu, nesišlaistau…
Pirmojo lygmens užburtas ratas – jis niekuo netiki ir nieko nesiekia. Ji nustoja juo pasitikėti ir pyksta. Jos nepasitikėjimas dar labiau sustiprina jo nepasitikėjimą ir nenorą nieko siekti. Ką šiame etape gali padaryti moteris? Išmokti pasitikėti vyru, kad ir kokį kelią jis pasirinktų.
Ir toliau jų laukia trys keliai. Kai kurios poros pradeda vystyti ir plėtoti santykius ir atkuria harmoniją. O kai kurios iškart išsilaksto, išsigandusios sunkumų. Išsiskiria ir abu eina toliau ieškoti laimės ir princų bei princesių. O dar yra tokių, kurie supranta, kad skyrybos – ne išeitis, tačiau vystyti santykių nemoka. Dėl to lieka vienas su kitu ir kenčia. Bet jeigu santykiai nesivysto, prasideda antroji šeimos irimo stadija.
Antroji stadija. Vyro agresija ir žmonos tylėjimas
Kai vyras niekuo netiki ir nieko nesiekia, moteris palaipsniui nustoja juo tikėti. Ji negali būti jam visiškai atvira, negali tikėtis moteriškos laimės. Nes išties laiminga moteris tampa ten, kur gali atverti širdį.
Kai moteris nustoja pasitikėti vyru, ji iškart ima ieškoti kito atramos taško – dažniausiai savo galvoje. Susikuria kokį nors vyro idealą, kuris galėtų padaryti ją laiminga. Tai gali būti tėtis, brolis, buvęs vyriškis ar kolega iš darbo. Dažniausiai šiame lygmenyje fizinės neištikimybės nebūna. Tačiau pats neištikimybės faktas jau egzistuoja. Mintyse žmona jau numojo ranka į vyrą, laikydama jį ne pačiu geriausiu variantu.
O vyras tai jaučia. Net jeigu apie tai nieko nekalbama. Ir tampa agresyvus, kadangi nesupranta, kas dedasi. Žmona neatveria jam širdies, kadangi širdyje jau gyvena kitas vyras. O vyras nesupranta tokio elgesio. Kad ir ką padarytų – jai viskas blogai. Nes tėtis darė kitaip. Ar jos buvęs niekada jai nedovanodavo puokščių su mažiau nei 21 rože. Ar dėl to, kad vyresnis brolis visada plaudavo indus.
Vyrai iš prigimties ne telepatai ir ne ekstrasensai. Dėl to, atverdama širdį, moteris labai palengvina jiems gyvenimą. Vyras nusiramina, žinodamas, apie ką ji galvoja ir ko nori. Kai šito nežino – žmona tampa kate maiše. Uždelsto veikimo bomba, kuri gali driokstelėti bet kuriuo momentu.
Žmonos tylėjimas didina vyro agresyvumą, o vyro agresyvumas skatina žmoną dar daugiau viską slėpti ir tylėti. Užburtas ratas, kurį turi pralaužti kažkuris vienas. Jeigu kalbame apie moteris, tai šioje stadijoje reikia išmokti atverti vyrui širdį, kad ir kaip būtų sudėtinga tai padaryti.
Trečioji stadija. Vyro šykštumas ir žmonos melas
Kai žmona nustoja būti vyrui ištikima – net jeigu tiktai galvoje – palaipsniui jis darosi šykštus ir smulkmeniškas. Jis paprasčiausiai nebenori nieko daugiau investuoti į „svetimą”, „pašalinę” moterį. Nors šita mintis garsiai neišsakoma, vyras visa tai jaučia. Jei žmona jam jau nepriklauso, jeigu jis pastoviai lyginamas su kitais pašaliniais vyrais, tai kam tada dėl jos stengtis ir investuoti jėgas, energiją, laiką, pinigus?
O su vyro smulkmeniškumu susidūrusi žmona pradeda meluoti. Pradedant paprastais dalykais – suknelės ar vaikiškų batelių kaina. Paskui gali imti meluoti, kur ir kokiu tikslu susiruošė eiti. Atsiranda savų „slaptų” pinigų, o pinigus nuslėpti moterys sugeba kur kas geriau, nei vyrai.
Pamenu vieną moterį, kuri visus drabužius vyrui ir vaikams pirko iš dėvėtų rūbų krautuvėlių, dar kažkiek paimdavo iš pažįstamų, kuriems tie rūbai buvo nebereikalingi. Paskui priklijuodavo lipdukus su kainomis ir taip sukurdavo saviškę „naujų” marškinių kainą. Skirtumą tarp vyro duodamų pinigų ir realių išlaidų susižerdavo į savo slaptą taupyklę, laikomą darbe.
Vyras apgaulę jaučia, tačiau išsiaiškinti negali. Dėl to nebeduoda žmonai pinigų. Pradeda kontroliuoti kiekvieną centą. Dėl ko žmona darosi dar godesnė ir dar daugiau meluoja.
Ir vėl užburtas ratas – jau trečiasis jo lygmuo. Sulaužyti jį galima vėlgi – tik atkreipus dėmesį į savo paties ydas ir trūkumus. Moteriškas receptas – kalbėti vyrui teisybę. Net jeigu ji nelabai maloni. Ir pradėti mokytis pasitenkinti tuo, ką jau turi. Išmokti padėkoti vyrui už tai, ką jis jai duoda.
Ketvirtoji stadija. Vyro žiaurumas ir žmonos pavydas
Šiame etape vyras peržengia visas ribas. Jis jau keikiasi paskutiniais žodžiais – ir žmoną koneveikia, ir vaikus. Gali pakelti ranką ir kitais būdais demonstruoti agresiją ir žiaurumą.
O žmona tuo tarpu prarado tikėjimą savo laime ir pradeda skleisti paskalas, puldinėti aplinkinius. Pradeda gyventi svetimais gyvenimais, stengiasi visiems krėsti šunybes, visiems pavydi. Ypač tiems, kurių šeimyninis gyvenimas susiklostė geriau. Ji be paliovos visus kritikuoja, tame tarpe ir vyrą.
Moters pavydo ir kritikos priepuoliai vis iš naujo ir iš naujo įpučia vyro agresijos liepsną, ir sustoti jau nebeįmanoma. Šioje situacijoje pasiekti progresą labai sunku, kadangi kiekvienas iš sutuoktinių jau paskendo iliuzijoje, jog kalta yra vien tik antroji pusė. Žmona įsitikinusi, kad vyras – tironas, o ji – vargšė skriaudžiama mergaitė. Vyras šventai tiki, kad žmona – nuodinga ir tulžinga gyvatė, kurią jis per kvailumą sušildė prie savo širdies.
Sudėtingiausia šioje stadijoje – įžvelgti ir pripažinti savo paties trūkumus, tik po to juos jau galima ištaisyti. Moterims šioje situacijoje svarbiausia susitikti akis į akį su savo pavydu. Ir išmokti ne tik nekritikuoti kitų, bet ir pradėti ieškoti aplinkiniuose žmonėse gero. Mokytis linkėti kitiems žmonėms laimės, būti nesavanaudiška, teikti pagalbą. Tai pareikalaus daug laiko, kadangi šeima jau įsmukusi į gilią duobę. Tačiau išsikapstyti vis dar įmanoma.
Penktoji stadija. Vyro priekabės ir žmonos grubumas
Kai žmona tampa grubi – tai pirmasis signalas, bylojantis apie giliausią santykių degradaciją. Keiksmai iš moters lūpų, įžeidimai, riksmai – akivaizdi penktoji šeimos krizės stadija.
O vyras tampa nepatenkintas. Absoliučiai viskuo. Jei anksčiau galėjo tylėti, jei prieš tai jam vienodai rodė, tai dabar kabinėjasi, ieško žmonos trūkumų. O ypatingai ieškoti ir nereikia – viskas paviršiuje. Jis pastoviai bado pirštu jai visus jos trūkumus ir klaidas – kalba apie tai, kad sustorėjo, kad neskaniai gamina maistą ir t.t.
Moteriai girdėti visa tai iš vyro visada labai skaudu. Čia ji jau nesitvardo ir dar labiau įsiunta. Pradeda pati jį įžeidinėti, žeminti, abu riejasi dažnai ir audringai.
Ir vėl užburtas ratas – kuo grubesnė moteris, tuo priekabesnis vyras. Vadinasi, vėl vertėtų atsigręžti į save ir pradėti ravėti savo apleistą daržą nuo jame suvešėjusių piktžolių. Piktžolės šioje stadijoje – kalba. Būtina sekti, ką ir kaip kalbi. Nustoti keikti ir įžeidinėti.
Šeštoji stadija. Nevykėlis vyras ir moters baimės
Šioje stadijoje šeima dažniausiai jau viską prarado – draugus, darbą, pinigus, turtą. Vyras galutinai sutryptas, jis jaučiasi nevykėliu. Prasideda gili depresija, rimtos problemos su alkoholiu. Šioje stadijoje vyrus neretai ištinka staigi mirtis.
Žmona irgi degradavo. Dabar jai nebeliko jėgų netgi svajonėms apie kitokį gyvenimą. Ji bijo, kad be vyro bus dar blogiau. Ir netgi jei dabar jiedu gyvena siaubingai, pavyzdžiui, jis geria ir ją muša, žmona vis tiek neišeina. Šioje stadijoje žmona gali pradėti gerti kartu su vyru. Tačiau alkoholis moterį veikia kur kas pražūtingiau – jos degradacija dar labiau paspartėja. Be to, iš baimės, kad liks viena, ji gali tapti lengvai visiems prieinama.
Iš šitos stadijos praktiškai niekas neišsikapsto. Tai tokia gili duobė, kad netgi šviesos viršuje nebesimato.
Bet jeigu jūs tai skaitote, jūsų situacija ne tokia jau baisi. Tikriausiai turite problemų pirmuosiuose keturiuose lygmenyse. Kaip iš ten išsikapstyti, pakalbėsime kitą kartą – kaip vystyti santykius, kaip pasitikėti, kaip atverti širdį.
Kuo anksčiau suvokiame savo atsakomybę už tai, kas vyksta ir pradedame savarankiškai save ir tuos įvykius keisti, tuo lengviau ir paprasčiau sugrąžinti į šeimą meilę ir džiaugsmą.
