Kartą į akis pakliuvo straipsnis, kurį parašė moteris, susijusi su auklėjimu (ar tai vaikų darželio vadovė, ar tai vaikų psichologė tame pačiame darželyje). Ir štai ji rašo, kad jos darželyje berniukams nuo vaikystės skiepijamas „riteriškas požiūris į mergaites”. Praleisk pirmą, užleisk vietą ir panašiai. Tekstas pradžiugino – protingi dalykai, teisingos etiketo taisyklės, man viskas patinka. Ir parašyta gerai.
Bėda užklupo iš visai netikėtos pusės.
Straipsnis pasirodė esąs visiškai užbaigtas, be jokių pažadų, kad tema bus išplėtota. Ir visame tame straipsnyje neradau atsakymo į vieną labai svarbų klausimą: „O koks požiūris skiepijamas mergaitėms?”
Juk tai išties rimta tema. Jeigu berniukus moko elgtis su mergaitėmis riteriškai, tai ir mergaitę reikia mokyti, kaip elgtis su berniuku. Pavyzdžiui, visiškai suprantama, kai berniukui smėlio dėžėje paaiškina, kad negalima daužyti mergaitei per galvą kastuvėliu. Bet ar paaiškina tą patį mergaitei, kuri daro tą patį? Visaip pasitaiko…
Arba kitas pavyzdys, susijęs su ta pačia taisykle – moters mušti negalima. Kartą pažįstamas papasakojo tokią istoriją iš savo gyvenimo. Sėdi namuose, skaito. Moteris dėl kažkokios priežasties (atkreipkite dėmesį – priežastis buvo) pradeda jį tarkuoti. Jis kažkiek laiko kenčia, tačiau riksmai peraugo į įžeidinėjimus, tada neištvėrė ir sudavė žmonai. Antausį pliaukštelėjo.
Moteris – rėkia, ašaras lieja.
Atvirai kalbant, vyrukas neteisus. O bėda ta, kad neteisi buvo ir moteris. Tačiau panašu, kad jos neteisumą pastebėjau tik aš.
O juk ji elgėsi ne ką geriau už vyrą. Jis pavartojo fizinį smurtą, o ji iki to laiko terorizavo jį pusę dienos psichologiniu.
Tačiau vyrui įkalta į galvą nuostata „nemušk moters”, o moteris jokių nuostatų neturi. Buvo kažkada viena tokia – būti nuolankia vyrui, tačiau kas iš jos beliko emancipacijos ir karingo feminizmo epochoje? Štai ir gaunasi, kad vyrą moko bent jau šiokių tokių elgesio su moterimis pagrindų, o moters apskritai nieko nemoko.
O tai suformuoja konfliktinę situaciją. Kodėl vyras turi praleisti moterį pirmą, prilaikyti duris moteriai, kuri paskui išdergia jį paskutiniais žodžiais? Kodėl jis apskritai turi kažką daryti moteriai vien tuo pagrindu, kad ji moteris, jeigu nėra jokių atsakomųjų žingsnių?
Visa tai primena situaciją su nuolaidomis. Bet kuris sumanus pardavėjas žino, kad nuolaidą galima duoti tik mainais į kažkokį pirkėjo veiksmą. Tarkime, perku mandarinus ir sakau, kad brangoka už dešimt eurų, duok už devynis. Pardavėjas sutinka, bet su sąlyga, kad paimsiu daugiau. Kitaip sakant, nuolaidą jis duoda kaip apdovanojimą už papildomą kilogramą.
Perkėlus šį pavyzdį į vyrų ir moterų santykius, gaunasi, kad šiandien vyrus ragina dalinti nuolaidas tiesiog šiaip, už gražias akis. Ar verta tuomet stebėtis, kad dauguma tokio sandėrio atsisako?
Ir ar verta stebėtis, kad daugumą moterų tokia situacija visiškai patenkina? Juk baisiai patogu kažką gauti vien dėl to, kad gimei moterimi, be jokių papildomų pastangų.
Reziumuoju: manau, kad situacija, kai vyrai elgiasi su moterimis ypatingai, o moterų nieko panašaus nemoko, yra labai nesveika.
Manau, kad jeigu mokysime berniukus riteriškai elgtis su mergaitėmis, tai ir mergaites reikia mokyti gerbti tokį vyro elgesį ir vertinti jį kaip vertingą dovaną, o ne kaip savaime suprantamą dalyką.
Na, arba mokyti bendrauti remiantis kažkokiais visiškai naujais pagrindais, nesusijusiais su lytimi. Irgi variantas. Bent jau nereikės skaičiuoti, kas kam daugiau nusileido ar davė.
