Dauguma svajoja išmokti valdyti save ir išsaugoti savitvardą, kai įvyksta konfliktai ir prasideda santykių aiškinimosi procesas. Kaip nepaskęsti emocijų jūroje ir išsaugoti šaltą protą kivirčo metu?
Partnerio pretenzijos ir puolimai sukelia nusivylimą juo ir žadina susvetimėjimą. Kad konfliktas nepasiektų kraštutinės ribos, naudinga persijungti iš smerkimo ir priekaištų režimo į stebėjimo strategiją. Kaip tai padaryti?
Vienas dažniausių patarimų, kuriuos galima išgirsti santykių tema, – nekaupti nepasitenkinimo ir iškart pranešti apie tai partneriui. Regis, kas čia sudėtingo? Vienas pasakė, kas jį slegia, kitas išgirdo ir atsižvelgė į tai. Jokių nutylėjimų, kaupiamų nuoskaudų ir pretenzijų. Bet realybėje visa tai būna ne taip paprasta.
Kaip neprarasti savikontrolės, aiškinantis santykius?
Kai tik prasideda tokio pobūdžio pokalbiai, lengvas susinervinimas greitai perauga į stiprų emocinį susierzinimą. Ir labai sunku tokios įtampos būsenos neprarasti sveiko proto ir neprikalbėti nereikalingų dalykų, dėl kurių vėliau tektų gailėtis.
Kaip nepasiduoti emocijoms tokių pokalbių metu?
Reikia išmokti pašalinti vertinimo filtrą. Kai mes matome, kad partneris mūsų negirdi, nesupranta ar nenori suprasti, mūsų galvoje automatiškai kyla vertinančių ir smerkiančių minčių, kad taip neturėtų būti, kad tai yra neteisinga, kad jis turėtų elgtis kitaip.
Kai tik mes pradedame žiūrėti į žmogų ar situaciją per vertinimų filtrą, susierzinimas ima stiprėti. Teisinga ar neteisinga? Teisus jis ar ne? Geras ar blogas? Menkas susinervinimas pamažu išauga į pyktį, o paskui į nevaldomą įniršį. Pykčio apimti mes imame dar labiau smerkti ir kelti pretenzijas kitam žmogui. Ratas užsidaro, išeities nebelieka.
Bet ir tai dar ne visos pasekmės. Agresija gimdo partnerio atsakomąją reakciją, norą gintis ir atsiriboti. Ir vietoj geidžiamo artimumo ir abipusio supratimo mes gauname susvetimėjimą, atšalimą ir nusivylimą.
Kad neprieitume iki to, svarbu laiku sustoti ir persijungti nuo vertinimo ir kito trūkumų bei klaidų ieškojimo į stebėjimo režimą.
Būdami stebėtojo pozicijoje, mes savo mintyse aprašome situaciją – savo pojūčius, emocijas, mintis, troškimus, impulsus ir suvokiame, kiek tie mūsų impulsai yra tikslingi ir prasmingi, ar jie padeda geriau išspręsti konfliktą.
Jeigu mums pavyks aprašyti viską, kas vyksta, tai mūsų stipriausios emocijos sušvelnės. Tai padės mums sugrįžti prie labiau subalansuoto pasaulio suvokimo. Tokios būklės spręsti ginčytinus klausimus seksis kur kas lengviau.
Kad išsaugotume ramybę, reikia treniruoti savo vidinį stebėtoją.
