Teisingas auklėjimas, požiūris į mergaitę kaip į asmenybę, besąlygiškas priėmimas ir pritarimas, galimybė pasireikšti ir rinktis, teigiama motyvacija leidžia jai laiku suaugti ir sukaupti jėgų. Psichinė raida šiuo atveju yra harmoninga ir atitinka normą.
Labai svarbu, kad mergaitę nuo vaikystės suptų adekvatūs žmonės, kurie ja užsiimtų, aiškintų, pratintų prie gyvenimo, mokytų. Jai labai reikalinga vyresnė moteris mentorė, kuri paaiškintų gyvenimą, taisykles, normas, kaip yra geriau.
Svarbu leisti mergaitei pačiai bandyti ką nors daryti. Svarbu, kad ji turėtų ir kauptų kažką savo.
Būtina jai paaiškinti ir įspėti, kad neprarastų sveikatos, išmokyti ją nuolat rūpintis savimi.
Būtina mokyti ją reikšti savo emocijas, įskaitant negatyvias, ir gebėjimo pakovoti už save.
Nepaprastai svarbu įžvelgti mergaitės individualumą, vertę ir asmenybę. Jos unikalumą.
Būtina suteikti jai pakankamai savarankiškumo ir kartu ją saugoti ir ginti, kad ji išmoktų prašyti pagalbos arba žinotų, kaip adekvačiai reikšti agresiją.
Svarbu išmokyti ją būti šeimininke – savo namuose ir savo gyvenime. Kad ji turėtų valios ir sprendimų priėmimo įgūdžių.
Mergaitės auklėjimo ir rūpinimosi ja tikslas – suformuoti ją kaip vientisą asmenybę.
Būtina jai paaiškinti bendrą pasaulio vaizdą, kokie gali būti žmonės, priežasties ir pasekmės ryšius, galimas elgesio pasekmes, reikia padėti jai atsikratyti magiško mąstymo, tikėjimo princais, išgelbėtojais, išvaduotojais, nerealiais lūkesčiais.
Išmokyti ją būti įžvalgią ir neprieinamą visiems iš eilės. Suformuoti savo bendravimo ratą.
Svarbu, kad ji išmoktų kurti santykius.
Normaliam psichikos formavimuisi moteriai svarbu kurį laiką pabūti vienai, įsiklausyti į save, atrasti ryšį su savimi, įjungti intuiciją, patikrinti savo jėgas. Per tą laiką ji išmoksta rūpintis savimi, reiškia, ir vaikais. Ji organizuoja savo erdvę, kad vėliau galėtų susisukti sau lizdelį, sukurti savo šeimą. Jei be šio etapo iš karto ji bus išstumta iš tėvų šeimos į vyro šeimą, atsiras didelių problemų, psichologinių traumų ir infantilumo apraiškų. Ten ir santykiai žymiai rūstesni, ir atsakomybė didesnė.
Atsiskyrimas nuo tėvų šeimos turėtų būti sklandus ir savalaikis. Nebėgant kur papuola, mat tėvai tapo nepakenčiami ir laukia, kaip išstumti dukrą iš namų.
Tėvų atsakomybė – suformuoti atskirą asmenybę, pasiruošusią eiti kurti savo gyvenimo, mokyti dukrą, gelbėti, saugoti. O ne tiesiog išmesti iš šeimos į gatvę, atseit, visko pats gyvenimas išmokys.
Moterišką infantilumą įveikia sąmoningas požiūris ir darbas su savimi, psichikos struktūrizavimas, prioritetų nustatymas ir suaugusios asmenybės dalies puoselėjimas.
