Kritiškos pastabos būna skaudžios ir dažnai atrodo neteisingos. Nemaloniausia jas girdėti iš artimo žmogaus.

Atrodo, kaip jam liežuvis apsiverčia taip mus skaudinti? O mes, žinoma, kritikuojame tik iš reikalo. Tačiau vietoj atgailos sulaukiame netikėto atsakymo: „Į save pasižiūrėk!“

Bet kokia, net teisingiausia kritika, išsakyta neatsargiai, gali įžiebti tikrą karą tarp sutuoktinių. O ko daugiau galima tikėtis iš nekonstruktyvios kritikos, kuri virsta žodine ataka? Ji byloja, kad žmogus susierzinęs, supykęs ir kad kritikos objektas jam nepatinka.

Natūrali reakcija į tokią žinią – ne mažiau agresyvus atsakas. Net jeigu tas, kurį kritikuoja, nutylės, širdies gilumoje jį degins nuoskauda. Kurį laiką nuoskaudos gali kauptis, bet paskui jos peraugs į priešiškumą, prasiverš lauk ir sukels gilų konfliktą.

Susidaro uždaras ratas. Mes kritikuojame, kai mums kažkas nepatinka. O partneris, užuot pasitaisęs, pradeda mūsų nekęsti. Jeigu slopinsime nepasitenkinimą kitu, tai agresija ims augti mūsų viduje. Ir tada tik bus laiko klausimas, kada ji prasiverš. Ir vienu, ir kitu atveju situacija tik blogėja. Ką daryti?

Kai kritikuoja mus

Partnerių kritika dar nereiškia, kad meilė praėjo. Tačiau jai tikrai atėjo sunkūs laikai. Kai būname įsimylėję, tada norime tik žavėtis partneriu, o ne kritikuoti. Bet kokie priekaištai byloja apie atšalimą.

Įsižeisti dėl to beprasmiška. Žmonės nevaldo savo jausmų, ir susigrąžinti simpatijos jėga neįmanoma. Bet jai galima padėti atsigauti, sumažinant abipusį susierzinimą. Jeigu nėra tikslo susipykti, geriau į kritiką neatsakyti žodžiais: „O tu į save pažiūrėk.“

Teisintis arba tylėti, užslopinus nuoskaudą, taip pat neverta. Mūsų užduotis – švelniai nutraukti kritiškų pastabų srautą, nukreiptą į mus.

Svarbu neignoruoti įžeidėjo, bet ir nedemonstruoti, kaip smarkiai jis įskaudino. Užtenka ramiai pasakyti: „Ačiū už informaciją“ arba „Aš suprantu, apie ką kalbi, bet mano nuomonė kitokia“. Ir toliau nebevystykime temos. Jeigu reakcija į įžeidimą bus santūri, tai ir partneris nebenorės aiškintis santykių. Juk jį traukia tik tai, kas sukelia emocijas.

Svarbu būti sąžiningiems su savimi ir objektyviai išanalizuoti tai, kuo esame kaltinami. Jeigu kaltinimai teisingi, reikia pasistengti užglaistyti kaltę ne žodžiais, o darbais. Jeigu kritika yra absurdiška, tai veikiausi ji slepia pretenzijas, kurių partneris nenori atskleisti.

Naikinantys paternai iš praeities

Tokiais atvejais reikia atsitraukti nuo kaltinimų ir pažiūrėti, kaip pasikeitė mūsų elgesys pastaruoju metu. Gal mes įžeidėme partnerį ir to nepastebėjome? Gal dabar jis bando atsilyginti tuo pačiu?

Gali daryti poveikį neįsisąmonintos nuostatos, kurios buvo įdiegtos vaikystėje. Nuoskaudų kyla tada, kai vienas partneris susiranda naują pomėgį, draugų įdomų projektą, o kitas jaučiasi apleistas, bet jam sunku tai garsiai pripažinti.

Sustabdyti abipusį atšalimą gali padėti atviras pokalbis. Nereikia aiškintis santykių kivirčo įkarštyje. Reikia parinkti vietą ir laiką, kai abu gerai nusiteikę, tada bus šansas aptarti problemą delikačiai, neįskaudinant vienam kito.

Jeigu kritikuojame mes

Carlas Jungas aiškino: „Viskas, kas jus erzina kituose, gali padėti suprasti save.“ Jeigu kažkas mus erzina taip, kad neįmanoma nutylėti, vadinasi, žmogus palietė mūsų giluminius trigerius, apie kurių egzistavimą nė nenujautėme. Tai puiki proga pasikapstyti savyje, paieškoti pradinės priežasties ir tapti stipresniems.

Siekyje kritikuoti partnerį yra dar vienas niuansas. Mums atrodo, kad atveriame kitam akis, skatiname jį keistis, darome geresnį. Tačiau su kritika nieko pataisyti negalima – tik įskaudinti. Ir dar taip stipriai, kad žmogus susimąstys: „Kam man toks partneris, kuriam aš nepatinku, kuriam šalia manęs bloga?“

Jeigu yra tikslas nutraukti santykius, tada kritika bus optimali priemonė.

Ji naikina pasitikėjimą, kaupia nuoskaudas, provokuoja agresiją ir norą keršyti.

Jeigu norime išsaugoti savo porą, tai reikia atprasti kritikuoti. Kai reikia išreikšti nepasitenkinimą, geriau naudoti Aš pranešimus ir akcentuoti dėmesį į veiksmus, o ne į žmogaus asmenybę.

Kritikos atsisakymas stiprina pasitikėjimą ir simpatiją. O simpatiškam žmogui norime atsiverti ir duoti daugiau, ypač savo artimam partneriui.