Meilė praėjo – kaip nugalėti kaltės jausmą

Originalas

Ar jums teko patirti liūdesį dėl šokiruojančio suvokimo, kad nustojote mylėti savo partnerį? Tokia situacija pasitaiko neretai, bet žmonės būna linkę susitaikyti su tokiais pojūčiais ir užmerkti prieš tai akis. Mes stengsimės nutylėti, nes meilės praradimą laikome neteisingu, nelaimingu, gėdingu ir net išdavikišku dalyku, todėl mus apima kaltės jausmas.

Mums įskiepytas supratimas, kad meilė, juo labiau santuoka, yra rimtas dalykas ir visam laikui. Todėl iš inercijos toliau gyvename su nemylimu žmogumi, įtikinėdami save, kad taip yra priimta, taip turi būti.

Ar surizikuosite ieškoti išeities?

1. Išdrįskite pripažinti faktą

Pasiryžkite pagaliau pavadinti daiktus tikraisiais vardais, pripažinti įvykusį faktą, neslėpti galvos smėlyje, neignoruoti įvykių ir pasistenkite pirmiausia atleisti sau. Kad ir nustojote mylėti, nebandykite ieškoti partnerio trūkumų ir kaltinti jo, kad pateisintumėte save dėl santykių žlugimo.

Kuo moterys paprastai kaltina savo partnerį tokiais atvejais?

*Jis manęs apskritai niekada negirdi.

*Jis reguliariai grįžta namo išgėręs.

*Jam nepatinka mano karjera, profesinė sėkmė ir pasiekimai darbe.

*Jis pasikeitė.

*Jis nė nesistengia pasitaisyti.

Surasti daugybę trūkumų, kurie neatitinka realybės, labai lengva ir paprasta, bet pasaulis nebūna juodai baltas, ir žmonių santykiai gali tūrėti daugybę įvairiausių atspalvių.

Faktas, kad visi mes keičiamės. Dabartinis gyvenimas mums gali nepatikti. Jeigu pripažinsime, kad iš meilės nebeliko nieko, tai bus ne vieno žmogaus kaltė, o dviejų nuopelnas. Nereikia kaltinti vienam kito, kai kiekvienas iš jūsų prie to yra prisidėjęs sąmoningai ir nevalingai.

2. Pripažinkite, kad meilė praėjo, ir pasistenkite sau už tai atleisti

Jeigu nustojote mylėti, reikia atleisti sau už savo jausmus. Taip pasitaiko. Supraskite tai ir būkite sąžiningi su savimi. Pripažinkite savo vaidmenį ir neneikite jo, kad nereikėtų toliau viduje kentėti nuo savo apsimetinėjimo ir saviapgaulės. Tai bus brandus ir atsakingas žingsnis, dėl to abiem ateityje bus tik geriau.

3. Po to prasideda sveikimas

Taigi, jūs priėmėte šį faktą ir pripažinote, kad nutolote vienas nuo kito. Kiekvienas dėl savų priežasčių. Netrukus jūsų kaltės jausmas pradės silpti. Slėpti savo emocijas nesąžininga, nors dauguma vis tiek stengiasi kabintis į praeitį. Šiuos jausmus reikia iš pagrindų ir galutinai apdoroti. Kai jūs pagaliau atleisite sau (juk jūs esate žemiškas žmogus su savo jausmais), greitai suvoksite, kad priekyje jūsų laukia visai įdomus naujas gyvenimas.

Įsidėmėkite, kad jaunystėje mes įsimylime pagal standartinę schemą: simpatija iš pirmo žvilgsnio, jausmų kibirkštis, galvos svaigimas nuo laimės ir jausmų pertekliaus, po to „fejerverkas“ baigiasi ir atsiranda lengvas įtarimas, kad galbūt visa tai kažkaip klaidinga. Tikriausiai jautėte kaltę, apgailestavimus ir net gėdą dėl to, kad jausmai ištirpo, o juk viskas taip ir buvo. Žinoma, tada viską buvo galima paaiškinti jaunyste, naivumu. O dar mums trūko gyvenimo patirties sąžiningai pripažinti, kad dauguma dalykų buvo daroma neteisingai. Kai mes dar būname emocionaliai nebrandūs, sunkiai suvokiame, kiek daug investicijų reikalauja tikrai laimingi santykiai.

Jeigu dabar pagavote save galvojant, jog meilė praėjo, nekaltinkite savęs egoizmu. Tiesiog pasisemkite drąsos ir suvokite, kad tai yra šansas tapti laimingiems, pakeisti savo gyvenimą arba kurti iš naujo, padaryti jį vertingesnį ir ryškesnį, bet jau savarankiškai.

Egzistavimas nemeilės spąstuose būna skausmingas ir kankinantis . Pripažinkite šią problemą garsiai, nes įtampa vis tiek visą laiką tvyro aplink. Pagaliau juk abu turite tik vieną gyvenimą ir esate nusipelnę būti laimingi, o ne kentėti iš inercijos ar įprastų elgesio stereotipų.



Naujienos iš interneto

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *