Manau, esate pastebėję, kaip moterys (dažniausiai netekėjusios) baisiai pasipiktina, išgirdusios, jog 30-35 metų jau nebekotiruojama santuokų rinkoje ir kad vadinti 35-erių metų amžiaus moterį, ir dar turinčią vaiką, mergina – kažkaip kvailoka. Tačiau faktas yra faktas, jos iš tiesų nesupranta ir argumentuoja savo teisę elgtis kaip jauna mergina tuo, kad turi dar pakankamai patrauklų kūną (bent jau jų požiūriu) ir pasisekimą vyrų tarpe, visai kaip jaunystėje. Čia, tiesa, yra nedidelis niuansas. Jaunystėje į jas adekvatūs, perspektyvūs vyrai galėjo žvelgti kaip į pretendentes į žmonas, o dabar jos vyrams įdomios nebent dėl prieinamo vienkartinio sekso, o tie „vyriškiai”, kuriems jos kelia tokį susidomėjimą, nepatenkina pačių moterų, tačiau jos linkusios šio niuanso nepastebėti ir mano, kad tiesiog dar nesutiko išsvajoto princo, kuris su malonumu išspręs visas nesuskaičiuojamas jų problemas.
Nesupranta šios moterys, kad elgtis kaip mergina yra normalu ir natūralu jaunai merginai, o toks pats suaugusios tetos, daug ko spėjusios pamatyti gyvenime, elgesys, atrodo kaip paprasčiausias maivymasis.
Tokios moterų klaidos esmė yra ta, kad jos nežino ir, atitinkamai, nenori pripažinti natūralios gyvenimo eigos, t.y. gyvenimo etapų, kuriuos turi pereiti žmogus, o būtent – vaikystės, jaunystės, brandos ir senatvės, su kiekvienam etapui būdingais pliusais ir minusais. Be to, neįmanoma kiekviename gyvenimo etape gyventi pilnavertiškai, jei lygiai taip pat pilnavertiškai negyvenai ir morališkai bei psichologiškai neišaugai iš ankstesnio etapo. Išimtis gali būti nebent vaikystė.
Vyresnių moterų problema ta, kad jos nesubręsta ir psichologiškai lieka paauglių stadijoje (manau, daug kas susidūrė su 40+ moterimis, kurios vadina save mergaitėmis. To paties amžiaus vyras, pavadintas berniuku, baisiai įsižeistų, nes pamanytų, kad jį bando išvadinti nesubrendėliu. O ir brandžiai moteriai tai nepatiktų – suaugusių vaikų mamai, o gal jau ir senelei). Netapęs brandžiu, žmogus negali teisingai pasenti, t.y. surasti privalumų garbiame amžiuje.
Šiuolaikiniai vyrai irgi turi problemų dėl psichologinio ir fizinio amžiaus neatitikimo. Paplito infantilumas, atsakomybės neturėjimas, o dėl ko kaltas daugiausiai tas faktas, kad juos auklėjo moterys ir tas auklėjimas vyrus žaloja, nuo pat vaikystės skiepydamas moterims naudingas charakterio savybes. Moteris užaugina sūnų, kuris yra labai lengvai valdomas ir manipuliuojamas, neturi iniciatyvos, yra visiškai bejėgis buityje, neturi pasitikėjimo savimi, yra baisiai emocingas, tasai emocingumas neretai ribojasi su isteriškumu. berniukas tampa minkštakūniu vyru, kuris žvelgia į pasaulį jį išauklėjusios moters akimis – moteriškai žiūri į šeimą, moteris, vaikus, kaip pačias aukščiausias vertybes, kad normaliems vyrams visiškai nebūdinga, jie turi kitų prioritetų. Šitaip vyrai tuščiai iššvaisto geriausius savo metus, užuot kaupę gyvenimišką patirtį, tegu ir darydami klaidas, kas yra visiškai normalu. Vietoje to, jie glaudžiasi po savo dominuojančių motinų ir tų pačių motinų kontroliuojamų mazgotėmis tapusių tėvelių sparneliu, o tie tarsi perekšlės gina juos nuo realaus gyvenimo problemų, dėl ko tokie „vyrai” vieną gražią dieną susiduria akis į akį su gyvenimo realijomis visiškai nepasirengę tokiam susitikimui. Nieko keisto, kad ne vienas jų „sulūžta”, pasineria į virtualią realybę, alkoholį, narkotikus, depresiją ir t.t.
Šiuo metu dažnai nesubrendę, infantilūs, finansiškai ir psichologiškai nuo tėvų priklausantys žmonės, iš esmės – vaikai, kurie nemoka ir nežino kaip atlikti vyro ir žmonos pareigas, tuokiasi, kad galėtų legaliai užsiimti seksu (kurį šiuolaikinė žiniasklaida pavertė jaunimo fetišu, praktiškai gyvenimo prasme), gimdo vaikus ir išsilaksto, neatlaikę jiems nepakeliamų problemų ir šitaip dar labiau žalodami gyvenimus ir sau patiems, ir savo vaikams.
Šios problemos šaknys slypi, mano požiūriu, visų pirma tame, kad nėra aiškiai apibrėžto momento, kai žmogui pasakoma, jog viskas – jis daugiau ne jaunuolis, o vyras ir reikalaujama iš jo bus kaip iš suaugusio, tačiau tuo pat metu jis gauna teisę priimti sprendimus, elgtis savo nuožiūra. Ir tai ne našta, o geidžiama pareiga būti vyru, šeimos galva. Tas pats ir su moterimis, kurios, ištekėdamos, kartu su ištekėjusios moters statusu, išlaikymu ir globa iš vyro pusės gauna visą eilę elgesio apribojimų ir moteriškų pareigų. Kita problemos priežastis – žiniasklaidos propaguojamas matriarchatas. Moterų neatsakingumas už savo poelgius paskelbtas norma. Propaguojama taip vadinama „teisė į laimę” kiekvienai moteriai, mitai apie „antrą šansą”, apie tai, kad galima ir reikia be rūpesčių gyventi meilėje, tereikia tik susirasti savo vyrą ir t.t.
