Nepaprastai stiprus moters troškimas

Ir tai – troškimas turėti schemą. Pavyzdžiui, kokiu būdu tokia moteris pasirenka gyvenimo draugą? Ji išbando su juo visas schemas, atsineštas iš vaikystės ar išmoktas, nusižiūrėtas iš kitų jau suaugusiame amžiuje, ji nepasitiki savo jausmais, ir todėl nemato realaus žmogaus, nemato, kad jis jai netinka.

Moteriai svarbus tik pojūtis – ar tinka man šis žmogus. Tačiau pasikliauja ji ne savo vidiniais jausmais, tvirtinančiais, jog žmogus netinka, ji pasitiki schema, šablonu. Iš čia – prognozuojamas rezultatas: schema nesuveikia.

Moteris padaro išvadą, kad tai ne ta schema ir ima ieškoti kitų – iš draugių, žurnalų, psichologų, ir vėl nieko nesigauna. Ir taip – vis iš naujo ir iš naujo, užburtas ratas. Niekaip negali surasti tos vienintelės teisingos schemos.

Moteris suka galvą: „Kur čia suradus tokią schemą, kad ją būtų galima pritaikyti šiam žmogui – iškart ir su garantija?”.

Tokių kalbų apie vyrus, darbą, gyvenimą, apie planus ir projektus galima prisiklausyti iki soties, pakanka apsidairyti aplinkui. Ką čia tokio padarius, kad gaučiau jau gatavą ir garantuotai veikiančią schemą?

Iš kur atsiranda šie modeliai? Iš baimės, kad pasaulis ir gyvenimas tokie sudėtingi, iš nežinojimo, kaip į tą sudėtingumą reaguoti.

Vaikai yra atviri gyvenimo iššūkiams, mūsų pasaulio įvairovei, jie maudosi toje įvairovėje, džiaugiasi bet kokiu nauju žmogumi, suranda su juo bendrų užsiėmimų, smaginasi kito žmogaus buvimu šalia, mėgaujasi juo bet kokiu.

Tačiau palaipsniui aplinkiniai į jo galvą prigrūda daug įvairiausių baimių ir taisyklių, kaip galima būtų išvengti būtent šių baimių. Pradingsta realaus pasaulio suvokimo aiškumas, žmogus nustoja pasitikėti savo jausmais, pojūčiais, ima pasikliauti šablonais, taisyklėmis, elgesio modeliais, schemomis.

Ir štai prieš mus jau stovi nuo realaus pasaulio užsidaręs žmogus – be jausmų ir pojūčių. Jis studijuoja filosofines schemas, jos abstrakčios ir tolimos nuo pilnaverčio gyvenimo, jos iki kraštutinumo ribotos ir suvestos iki vieno vienintelio pasaulio bei žmogaus suvokimo modelio. Yra daug schemų, susijusių ir su psichologinėmis „žiniomis“.

Jau gatavos ir patikimos, garantuotos schemos trokšta tie žmonės, kurie bijo gyventi, bijo suklysti, nesuprasdami, kad klaida ir jos ištaisymas – tai ir yra tikrasis, pilnakraujis gyvenimas, tikrasis gyvenimo džiaugsmas: aš pats tai padariau, pats suklydau, pats pasiekiau kažką naujo ir tuo pats save nugalėjau – savo bailumą ir tinginystę.

Aš pats save ugdau ir tobulinu, esu pats sau šeimininkas, pats išsilaisvinau nuo nieko nuveikti nesugebančio neurotiko fantazijų ir vidinės kaltės, kurią jaučiu todėl, kad vien tik svajoju, o kiti tuo metu kažką daro ir daug pasiekia.

Manęs nesmaugia nei pavydas, nei kaltė, nei nuoskauda, esu laisvas žmogus, kadangi pasikliauju savo jausmais, pojūčiais ir paprasčiausiai gyvenu – klystu ir pats ištaisau savo klaidas.

Schemos nesuveikia. Jausmai, pojūčiai – štai kas suteiks pilnaverčio ir laimingo gyvenimo garantiją.

.



Naujienos iš interneto

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *