Nusivylimo poveikis santykiams

Egzistuoja simetriški mitai apie vyrus ir moteris. Netgi humore moterys vaizduojamos be paliovos tarkuojančios smegenis ar išjuokiančios vyrus. Būtent taip atrodo žmona nusivylusio vyro akimis: jis grįžta namo, o ji atakuoja jį pretenzijomis ir reikalauja pinigų.

Jei pasižiūrėsime į vyrus moterų akimis, visi jie – alkoholikai, melagiai, sijonų medžiotojai ir bailiai.

Kaipgi taip gaunasi?

Pirma dažna priežastis – santykius du žmonės turi, bet juose vienas su kitu taip ir nesusitiko. Jiedu susipažino kokiame nors vakarėlyje, patiko vienas kitam, įsikalbėjo, jis nusprendė, kad ji ne princesė, bet tiks – ir ėmė asistuoti, o ji pagalvojo, kad jis ne princas, bet bala nematė, tiks ir toks, o toliau abu pradėjo kartu gyventi, susituokė, susilaukė vaikų.

Vyro lūkesčiai tokie: žmona – tai nemokamas seksas ir namų darbininkė. Moters lūkesčiai: vyras – tai jos finansinė ir emocinė apsauga ar bent jau šioks toks užnugaris.

Abu jie turi lūkesčių, kurie kuo toliau, tuo prasčiau realizuojasi. Ir bėgant laikui darosi akivaizdu, kad moteriai nepatinka būti nemokamu aptarnaujančiu personalu, kad ji pavargsta, ją erzina buities darbų gausa, o vyras – ne pasakų didvyris, o pats paprasčiausias žmogus, kuriam labiau patinka alus ir kompiuteriniai žaidimai negu darbas ir sudėtingi sprendimai.

Kiekvienas nerealizuotas lūkestis veda į nusivylimą. Esama daug įvairių nusivylimų, pavyzdžiui, daug moterų laukia, kad per gimtadienų gaus dovanų ir dėmesio, o gauna abejingumą ir susierzinimą. Vyrai laukia susidomėjimo ir susižavėjimo, o gauna abejingumą ir susierzinimą.

Ir taip – kiekvieną dieną.

Kaip taisyklė, nė vienas neturi galimybės ištverti šių dviejų procesų ir žmonės palaipsniui nutolsta vienas nuo kito, pradeda matyti vienas kitame vis mažiau teigiamų bruožų ir vis daugiau – neigiamų.

Kas galėtų padėti?

  • Kalbėti reikia ne apie vienas kitą, o vienam su kitu, čia ir dabar (pavyzdžiui, ne “tu niekada…”, o “aš dabar noriu kavos ir pyragaičio”);
  • Reikia žiūrėti vienas kitam į akis. Bent jau retkarčiais;
  • Pasirinkite vieną svarbiausią darbą per savaitę kiekvienam iš sutuoktinių ir būtinai jį atlikite;
  • Laikykitės už rankų ir praktikuokite kitus ilgalaikius taktilinius kontaktus be seksualios potekstės;
  • Demonstruokite džiaugsmą ir meilę, pamatę vienas kitą (turi egzistuoti simetrija);
  • Demonstruokite pritarimą vienas kitam, jei buvo padaryta, ko prašėte;
  • Nusivylimą formuokite būtent kaip nusivylimą: “Aš tikėjausi, kad tai padarysi ir dabar esu nusivylusi/nusivylęs, kad to nenutiko”;
  • Sumažinkite grasinimų skaičių, jeigu jų esama – ne “aš su tavimi išsiskirsiu” ir ne “Aš išeisiu, jeigu tu…”, o “Aš labai nusivilsiu, jeigu…” arba “Man bus labai skaudu, jeigu tu…”

Tai, žinoma, ne universalios formulės. Gaila, bet kartais susierzinimo ir nusivylimo laipsnis jau pasiekė tokių aukštumų, jos visa tai galima pavadinti greičiau agresija ar netgi neapykanta.

Kai kuriais kraštutiniais atvejais padės nebent skyrybos. Dažnai tai – ne katastrofa, o civilizuotas būdas baigti nepavykusius santykius. Tačiau iš pradžių būtina išbandyti mūsų pateiktas rekomendacijas. Ir jeigu jos veikia, reiškia, situacija dar neatsidūrė aklavietėje.

Šaltinis



Naujienos iš interneto

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *