Požymiai, kad niekada nemylėjote

Kai mus užlieja jausmų banga, mes pametame galvas ir sugebėjimą blaiviai analizuoti. Tais momentais labai lengva supainioti meilę su kokia nors kita būsena, pavyzdžiui, su potraukiu ar įsimylėjimu. Kaip suprasti, kad tai ne meilė?

Mes įsitikinę, kad žinome, ką reiškia mylėti ką nors. Bet kai ateina išsiskyrimo momentas, klausiame savęs, kam mums to reikėjo. Ir ar apskritai tai buvo meilė?

Tikriausiai pasaulyje nėra sudėtingesnio klausimo už šitą. Visiškas apsvaigimas nuo cheminio hormonų kokteilio, vadinamo įsimylėjimu, gali slėpti daugybę problemų. Kiti žmonės nežino, kokie jausmai glūdi mūsų viduje. O mums atrodo, kad mylime kitą žmogų. Tačiau geriausia apibūdinti meilę, išvardijant tai, kuo ji nėra.

1. Viskas vyksta pernelyg greitai

Įsimylėjimui būdingas cheminis pobūdis. Iš pradžių abipusis potraukis sukelia visų jausmų organų perkrovą. Visos mūsų mintys sukasi aplink dievinamą objektą. Kol kas mums trūksta duomenų, kad įvertintume, ar tikrai jį mylime. Todėl santykiai dabar grindžiami tik fantazijomis ir išsigalvojimais. O kai išryškėja pirmieji trūkumai, mūsų laki vaizduotė tuoj pat juos užpildo.

„Įsimylėjimas ir meilė nėra vienas ir tas pats. Įsimylėjimą galima palyginti su antros eilės pussesere, nuolat kaulijančia pinigų skolon ir nesugebančia susirasti sau nuolatinio darbo“, – rašė Elizabeth Gilbert.

Santykių pradžia – tai iliuzija. Jums reikia laiko, kad nustatytumėte, ar tai meilė. Mylėdami mes parodome partneriui savo tikrąjį „aš“ ir nusiimame visas kaukes. Meilė kyla tuo pačiu momentu, kai mes atsikratome idealumo iliuzijos. Kartais šis procesas trunka ištisas savaites.

2. Viskas per daug idealu

Išsigalvota meilės versija remiasi jūsų idealumo supratimu. Jūs nepagrįstai manote, kad sutikote giminingą sielą, bet po kurio laiko pradedate norėti, kad jūsų partneris šiek tiek pasikeistų. Galbūt jūs norėtumėte, kad jis šiek tiek kitaip rengtųsi, kalbėtų, siektų kitų tikslų. Visa tai atskleidžia neginčijamą faktą – jis jums netinka. Jūs mylite ne jį, o idėją to, kurį norite matyti.

Mylėti, vadinasi, matyti netobulumą patrauklų. Jums vienodai patinka ir gražūs, ir neįprasti daiktai. Tas žmogus jums imponuoja. Jis intriguoja jus. Jo silpnybės neerzina jūsų, o sukelia šypseną.

3 . Jums neramu sieloje.

Meilė ateina tik tada, kai esate atviri. Jeigu santykiai verčia slėpti nuo partnerio kokias nors savo dalis, apsimetinėti, tai čia jau ne meilė. Dviejų žmonių ryšys grindžiamas pasitikėjimu. Jeigu mes pakankamai atviri, kad parodytume partneriui savo tikrąjį „aš“, bet mylimasis nekreipia į jį jokio dėmesio, motyvacija atvirumui pranyksta. Ir kai jūs vėl pagalvosite, ar verta atsiverti, bet to nepadarysite, tai bus pabaiga.

„Man ryšys – tai energija, egzistuojanti tarp žmonių, kai jie jaučiasi pastebėti, išgirsti ir reikšmingi, kai jie gali duoti ir imti be pasmerkimo ir kai jie semiasi iš santykių palaikymą ir stiprybę“, – rašė Brene Braun.

Santykiai, grindžiami paviršutiniškais pokalbiais, tai ne meilė. Tokiu atveju jūsų ryšys bus be gilumo ir nuoširdumo.

4 .Emocinio svetimumo jausmas

Santykių pradžia visada būna kupina aistrų. O jeigu įsimylėjimas virsta nuoširdžia, stipria meile, tai toji aistra transformuojasi į kai ką tauresnio. Kokius jausmus jums sukelia partnerio pasirodymas? Nenumaldomą troškimą papasakoti savo paskutines naujienas? Džiaugsmą, kad jūs vėl kartu? O gal jūs norite pasitraukti, ieškoti galimybių išvengti būsimo pokalbio?

Jeigu jūs neapsidžiaugiate, matydami partnerį, tai čia ne meilė. Tikras ryšys su kitu žmogumi motyvuoja, jūs jaučiate jį visu kūnu ir negalite apie jį negalvoti. Jūs šypsotės. Jūs laimingi be akivaizdžios priežasties. Gyvenimas – netobulas kaip ir jūsų partneris. Mylėdami jūs jaučiatės laimingi ir beveik visą laiką jaučiate ryšį su juo.

5. Nerimo jausmas

Mūsų kūnas reaguoja į situaciją anksčiau už protą. Blogi santykiai išvargina. Mūsų protas ieško logiško paaiškinimo mūsų pykčiui. Darbas nesiseka. Mes ieškome paaiškinimo, kodėl neišsimiegame naktimis: per daug kavos, streso ir pan. Bet mūsų kūnui nereikalingi jokie pasiteisinimai. Jis paprasčiausiai reaguoja. Ir jis neims taikytis prie tų atsikalbinėjimų.

Jeigu mums atrodo, kad kažkas negerai, mes būname linkę racionalizuoti įvykius. Esmė ta, kad meilė nepaklūsta logikos dėsniams. Kai būname stipriai mylimi ir branginami, visi nelygumai gyvenime išsilygina. Partnerystė ir palaikymas suteikia mums ryšio jausmą. Kai mylime, mums būna gera.

Išeidami už mūsų išgalvotos santykių versijos ribų, mes įžengiame į neištirtą pažeidžiamumo teritoriją. Ir tuo momentu mes tampame vieniši. Daugiau nebelieka nieko nereikalingo, ką mes turėtume išsaugoti. Mums nebereikia viešinti idealių nuotraukų socialiniuose tinkluose, kurios leistų kitiems suprasti, kad mes su kažkuo susitikinėjame. Nebelieka poreikio palaikyti netikrus santykius. Diena, kai mes išsivaduojame nuo savo fantazijų, būna mūsų naujo gyvenimo pradžios diena. O ką mes praradome, jeigu tai nebuvo tikra meilė?!



Naujienos iš interneto

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.