Šita tema tikriausiai niekada neišseks. Tiek pavyzdžių pasaulyje – kurie vis iš naujo ir iš naujo įrodo man būtinybę gyventi harmonijoje su savo pačios moteriška prigimtimi. Ne kautis, ne kariauti, o moteriškai gauti, ko norisi.
Viso labo dvi situacijos.
Portugalija. Internetas
Praleidome tris diena Porte. Nuostabi šalis, puikus viešbutis. Ir tik vienas trūkumas. Mums pastoviai reikalingas internetas – greitas ir stabilus. Vyras konsultuoja, susirašinėja darbo reikalais. Man reikia straipsnius, nuotraukas į tinklapį kelti. O interneto viešbutyje nėra.
Tiksliau, jo esama, tačiau tik apačioje, o ne numeriuose. O ir hole jis, švelniai tariant, nelabai. Jau pačią pirmą dieną vyras leidosi į žygį. Po ilgų pokalbių paaiškėjo, kad internetas mums viešbutyje nepriklauso. Teks kažkaip kitaip suktis. Dėl to aš guldau mažylius, o vyras dirba apačioje, hole.
Antrą dieną atėjo mano eilė. Kad ir kiek mėginau prisijungti – beprasmiška. Atsiranda, nutrūksta, visai dingsta. Mano viduje užvirė kova. Eiti bartis su administracija ar mėginti iš naujo ir iš naujo?
Bartis aš moku, jeigu reikia. Ne veltui vaikystėje galvojau eiti į advokates. O būdama trijų metų amžiaus, pareiškiau mamai, kad esu asmenybė ir turiu teisę (iš kur tai ištraukiau???). Nutariau veikti kitaip. Moteriškai. Atsisėdau tiesiai priešais administratorių ir nutaisiusi nevilties kupiną veidą jungiausi vis iš naujo ir iš naujo. Sulig kiekvienu nepasisekusiu bandymu mano veidas vis labiau tamsėjo iš liūdesio.
Po penkių minučių prie manęs priėjo vyrukas iš personalo. Paklausė, kuo galėtų padėti. Aš labai liūdnu balsu paklausiau, kur galima pagauti gerą internetą. Nes man nieko nesigauna. Vyrukas prisitraukė mano laptopą ir ėmė derinti. Išbandė visus tinklus – nieko nesigavo. Pasiūlė persėsti į kitą salę – ten irgi tas pats.
Pamatęs mano siaubingai nusiminusį veidą, jis ieškojo būdų išspręsti problemą. Ir kažkuriuo momentu nušvito, atitempė man kabelį. Pasirodo, viešbučio numeriuose yra kištukai kabeliams, tačiau dėl kažkokių vidinių instrukcijų jais šiuo metu nebuvo naudojamasi. Kabelį jis atsinešė savo, nuo savo kompiuterio, ir netgi pasiūlė viską suderinti numeryje. Paskutinį pasiūlymą aš su šypsena atmečiau, užsiminusi apie miegančius vaikus.
Tačiau problema buvo išspręsta. Ir niekas nenukentėjo. Mūsų numeryje atsirado puikus greitas internetas, administratorius liko patenkintas (baisiai jam dėkojau visomis kalbomis, kokias tik mokėjau). Vyrui neprireikė bartis ir eikvoti jėgų.
Kaip paskatinti vyrą tobulėti
Viena pažįstama jau seniai ištekėjusi. Augina du vaikus, daug visko išgyventa. Tačiau dabar ją jaudina visai kiti dalykai. Ji susidomėjo asmenybės tobulėjimu ir dvasingumu. Klausosi lekcijų, lankosi lekcijose, žiūri lekcijas internete. O vyrui – vienodai rodo. Tiksliau, iš pradžių vienodai rodė. O paskui, po jos susižavėjimo kupinų pasakojimų apie trenerius – pasidarė nelabai vienodai. Ir jis ėmė priešintis. Pavadino visą tą sambūrį sekta ir uždraudė lankytis.
Iš pradžių ji kovojo. Vaikai dideli, sėdėti su jais būtinybės nėra. Yra laisvo laiko, o svarbiausia – juk ji mato rezultatus. Tačiau ginčai baigdavosi tik tuo, kad vyro nuomonė dar labiau sutvirtėdavo.
Moteris toliau lankė užsiėmimus – demonstratyviai. Viskas baigdavosi skandalais ir abipusėmis pretenzijomis. Vaikai irgi reagavo. Jaunesniam prasidėjo alergijos priepuoliai, vyresnė dukra užsidarė savyje.
Atėjo laikas pasirinkti, ką daryti. Toliau kovoti ar pradėti pagaliau įgyvendinti tai, ką jai kalbėdavo per tas paskaitas. Kadangi pirmasis variantas baigėsi fiasko, beliko išbandyti antrą.
Sunku buvo nepasakoti apie lektorius, sunku nenurodinėti vyrui jo klaidų, nepriminti nuo ryto iki vakaro kas penkias minutes jo pareigų. Šiaip taip atsilaikė. Iš pradžių dieną, paskui dar vieną… Praėjo mėnuo – vyras šiek tiek nusiramino.
Toliau moteris nutarė aktyviau imtis savo pačios pareigų. Anksčiau visą dėmesį skyrė labiau vaikams, būtent jiems buvo rengiamos ir šeimos vakarienės, ir šventės. O dabar vaikai vakarus su draugais leidžia, šventes irgi stengiasi švęsti ne namuose. Ir jau nebėra kam gražios staltiesės ant stalo patiesti. O ir maisto tiek daug gaminti beprasmiška.
Ji nutarė visgi daryti visa tai vyrui. Pirmą kartą šis baisiai nustebo, kad vakare jį pasitiko pasipuošusi žmona ir gausiai nukrautas stalas. Pasitikslino, kokia šiandien šventė. Išgirdęs, kad tai tiesiog vakarienė, iš naujo baisiai nustebo. Po savaitės pradėjo priprasti. mė išsakyti savo pastabas, kaip būtų geriau kažką padaryti.
Iš pradžių stebino iš švarūs marškiniai spintoje. Anksčiau pats savimi rūpinosi. O čia – šitiek dėmesio. Ir išklauso, nepertraukdama, ir maitina, ir net masažą porąsyk į savaitę padaro – be jokio prašymo ir priminimo…
-Klausyk, tu kažkaip smarkiai pasikeitei.
-Šaunu, kad pastebėjai. Aš galiausiai nutariau savo žinias pritaikyti sau, o ne skaityti tau pamokslus.
-Man patinka.
Tuo dialogas pasibaigė. Dar po savaitės vyras vėl pradėjo kalbą:
-Ką tu ten tokio klausaisi, kad šitaip pasikeitei?
-Paskaitas. Jose kalbama apie tai, kad moterys tapo pernelyg savarankiškos, ir dėl to žlunga šeimos.
-O ką dar ten šneka?
-Kad vyru reikia rūpintis buities prasme, sukurti jam ramų uostą namuose. Ir, tuo pat metu, tikėti juo ir įkvėpti.
-Hm…
Dar po keik laiko dialogas vėl buvo netikėtai pratęstas:
-Tau gi patinka tas daktaras? Jis atvažiuos kitą savaitę.
-Man patinka tai, ką jis kalba.
-Gal nori ten nueiti?
-Tu neprieštarausi?
-Kad aš ir pats su tavimi nueičiau. Gal ką ir vyrams protingo pasakys?
Štai šitaip – moteriškai – viskas ir susiklostė. Po tos pirmosios lekcijos praėjo metai. Šeimoje, beje, gimė dar vienas mažylis. Ji visada jo troško, tačiau vyras anksčiau prieštaravo.
Dvi skirtingos istorijos. Skirtingos situacijos, skirtingas sudėtingumas ir svarba. Tačiau esmė panaši. Mes galime šiame pasaulyje pakeisti labai daug – be to, labai lengvai ir paprastai. Jeigu elgsimės moteriškai. Štai tada pasaulis išties mums ranką ir viskas tarsi savaime susiklostys pačiu geriausiu būdu.
