Stipri moteris, geležinė ledi, „diedas su sijonu”… Kaip tik nevadinamos savarankiškos, nepriklausomos, valingos moterys. Kas jas verčia užsikrauti ant savo trapių pečių nepakeliamą karjeros, buities, vaikų auklėjimo naštą? Ar taip jau puiku būti stipria moterimi?

Pamėginkime panagrinėti šią sąvoką. Kas jos tokios – stiprios ir silpnos moterys? Šiuolaikiniame pasaulyje vis daugiau ir daugiau įvairaus amžiaus nepriklausomų, savarankiškų, ryžtingų, fiziškai ir morališkai ištvermingų moterų. Joms nereikalingi vyrai kaip atrama, jos niekuo nepasikliauja, vien savimi.

Ar paprasta tempti tokią sunkią naštą?

Kai kurios teigia, kad tai pakankamai lengva: bėgant metams, susiformuoja konkretus elgesio stilius ir charakteris. O kai kurioms taip gyventi nelengva, tačiau aplinkybės susiklostė taip, kad jos privalo būti stipriomis.

Tačiau ir vienoms, ir kitoms periodiškai kyla minčių, kad kartais labai norėtųsi pabūti silpnomis, bejėgėmis, apgaubtomis dėmesiu ir meile. Kartais nesinori priimti sprendimų ir užsiimti visais tais nelabai moteriškais dalykais.

Ir kas tada nutinka? Kai kurioms prasideda psichosomatika ir ligos, kurių dėka artimieji gali globoti ir rūpintis tokia moterimi ir ji pagaliau susilaukia dėmesio ir pelnyto poilsio.

Kitos metų metus kaupia savyje vidinę įtampą bei nepasitenkinimą, ir bando numalšinti visa tai saujomis antidepresantų.

Kokios yra šito „stiprumo” priežastys?

Nesugebėjimas paprašyti – viena dažniausių priežasčių, dėl kurių formuojasi toks gyvenimo būdas ir charakterio stilius. Taip, taip, būtent paprašyti iš kitų žmonių, ko tau reikia, arba deleguoti kokias nors pareigas kitiems. Daugelio manymu, prašymas – tai pažeminimas, ypač jei pačios esame ne iš kelmo spirtos.

Nesugebėjimas pasakyti „ne”. Baisu ištarti tą žodį, tai gresia atstūmimu, žmonės ims jausti mūsų adresu negatyvias emocijas. Tai kam sakyti „ne”, jei galiu padaryti, ko esu prašoma? Be to, galiu padaryti be vargo ir sekantį kartą vėl pasakysiu „taip”, ir dar sekantį kartą… Nenoriu liūdinti artimų žmonių… Taip pasireiškia nesugebėjimas atsisakyti, pečius užgula vis daugiau ir daugiau pareigų, laiko sau ir savo poreikiams lieka vis mažiau ir mažiau.

Nemeilė ir nepagarba sau, savo laikui ir troškimams sklandžiai išplaukia iš ankstesnio punkto. Visą gyvenimą, o ypač vaikystėje jūsų asmeninės erdvės ribas pažeidinėja tiek jums reikšmingi suaugusieji, tiek kiti žmonės. Mes prie to įprantame, nustumiame save į antrą planą, mūsų pačių Aš ir jo norai atsiduria ten pat ir gauname aukščiau minėtą rezultatą. Be to, mažai kas gali pasigirti realia artimų žmonių besąlygiška meile. Kurgi tuomet išmokti šito meno?

Nesugebėjimas atsipalaiduoti, moteris plūkiasi kaip vergas plantacijoje, nesuteikdama sau teisės atsipūsti, neleisdama sau skirti laiko savo poreikiams. Šiuo atveju neretai gelbstimasi alkoholiu, kaip pačiu lengviausiu ir labiausiai prieinamu atsipalaidavimo būdu. Visa tai – ankstesnio punkto – nemeilės sau – rezultatas.

Perdėtas siekis kontroliuoti. Įprotis visur ir visada laikyti pirštą ant pulso – tai padeda žengti į priekį ir tuo pačiu sukelia daugybę problemų bei vidinę įtampą. Atsipalaiduosi – reiškia, viskas gali pasukti kita kryptimi. Atsiranda baimė suklysti nevaldomoje situacijoje. Šis faktorius susišaukia su nesugebėjimu atsipalaiduoti ir perfekcionizmu.

Nesugebėjimas save pagirti. Retai kurią iš tokių moterų nuoširdžiai gyrė tėvai, ypač smulkmenose. Pagyrimą dažniausiai tekdavo užsitarnauti, o kai kurios jų apskritai nesulaukdavo. Dėl to taip sunku netgi giliai širdyje pagirti save už pasiekimus, visą laiką atrodo, kad jų per mažai, nepakanka, o gal padėtis apskritai labai prasta, net jeigu viskas klostosi puikiai. Vidinis kritikas, kalbantis kažkurio vaikystėje reikšmingo suaugusio balsu, nenutyla nė minutei. Pamėginkite nuoširdžiai pagirti save už ką nors ir pajausite – sudėtinga jums tai padaryti, ar ne.

Baimė parodyti savo silpnybes. Mergaitės mokomos būti stipriomis, neverkšlenti, nedemonstruoti emocijų. Ir iš jų išauga moterys, kurios nemoka verkti, kurios laiko ir kaupia emocijas savyje, kad neduok Dieve kas nors neišbartų, nepasmerktų.

Kaip matome, visi šie punktai susiję vienas su kitu, persipina tarpusavyje, suformuodami liūdnai pagarsėjusią „stiprią moterį”.

Prie tokių moterų dažniausiai limpa silpni vyrai arba tokiais pavirsta santykių proceso metu. O moterys paskui stebisi: kodėl eilinis kavalierius nebenori keltis nuo sofos ir nuveikti ką nors namų labui. Ogi todėl, kad dešimt kartų prieš tai moteris pati tuo užsiėmė.

Kas yra silpna moteris? Tai ta moteris, kuri žino savo silpnas puses, sugeba jas subalansuoti, moka ištraukti sau naudos ir savo pačios silpnybių, leidžia sau būti moterimi ir žino, kaip reikia užimti savo moterišką vietą santykiuose su priešinga lytimi ir su visu pasauliu apskritai.

Ji irgi turi ambicijų, tiesiog jos neužkeltos aukščiau debesų. Ji gali ne mažiau nei „stipri” moteris, bet nemato prasmės tuo užsiimti, jeigu šalia yra stiprus vyras.

Pasitaiko, žinoma, ir problemų su moters silpnumu, nukrypimų į kraštutinumus, kai moteris tampa pabrėžtinai bejėgė ir nesugeba netgi parduotuvėje apsipirkti. Tačiau tai jau visai kita istorija.

.