Suaugę vyrai ir moterys – tai ne tie, kuriems gerokai virs 30. Tai tie, kurie susiformavo patys savyje atramą ir prisiėmė atsakomybę už savo gyvenimą.

Paauglystėje dažnai girdėjau frazę, kad pagrindinis universitetas mergaitei yra Sėkmingai Ištekėti. Tai reiškė – surasti žmogų, už kurio būsiu tarsi už mūro sienos, kuris prisiims atsakomybę už mano gyvenimą, tenkins mano bazinius poreikius ir nešios ant rankų! Kaip dabar suprantu, negavusios pakankamai savo tėčių meilės, mano močiutė ir mama stengėsi įdiegti man idealų, jų manymu, scenarijų – gyvenimą su „vyru-tėtuku”.

Aš pakankamai ilgą laiką vaidinau „mergaitę“, atsakomybę už savo gyvenimą užkraudama vyrams, kurie, kaip aš tada įsivaizdavau, geriau žinojo, kas ir kaip man bus geriausia ir duodavo man tai, bet aš taip pat žinojau (vėlgi iš vaikystės), kad visa tai reikia kompensuoti „motinišku“ rūpinimusi šalia esančiu vyru. Vyrai savo ruožtu turėjo panašias nuostatas, kurios juos ir stūmė į santykius su manimi.

Man niekaip nepavykdavo užimti suaugusio žmogaus pozicijos. Labai įdomus žaidimas. Sūpuoklės…

Ir galiausiai prisižaidžiau. Iki soties.

Dabar man „suaugusi moteris“ – tai išsivadavusi nuo vaikystėje „instaliuotų” nuostatų, suprantanti, kad gyvena pagal savo pačios įgytą, o ne tėvų jai įpirštą patirtį. Tokia moteris žino, ko nori, gali suvokti ir išvardinti savo bazinius poreikius ir sugeba patenkinti juos savarankiškai. Suaugusi moteris nelaukia, kad kažkas ateis ir kompensuos jai kitados patirtą meilės deficitą, kad kažkas kitas atskleis ją kaip asmenybę ir iki begalybės ją rems, gelbės, palaikys.

O suaugęs vyras lygiai pat prisiima atsakomybę už save ir moka pasikliauti pačiu savimi, neieškodamas kokių nors moteriškos lyties ramentų aplink save. Suaugusiam vyrui nereikia nei moters-mūzos, nei moters-mamytės. Jis – pats sau šeimininkas.

Man suaugusiųjų santykiai – tai santykiai, kai niekas neseka vienas paskui kitą, tokiuose santykiuose per gyvenimą žengiama greta, petys į petį, kai du suaugę žmonės žino, kad burna reikalinga ne tik valgymui, bet ir tam, kad galima būtų atvirai pasikalbėti apie savo jausmus ir troškimus. Tokiuose santykiuose suaugęs vyras ir suaugusi moteris jaučiasi absoliučiais laisvomis asmenybėmis. Tokie santykiai nuolat, nesustodami vystosi.

Subrendęs vyras ir subrendusi moteris, net ir po nesėkmingų santykių patirties, išmoks tos nesėkmės duotą pamoką, stengsis suprasti, kam jiems buvo duota tokia nemaloni patirtis.

Jie nerėkauja po nesėkmės visiems aplinkui, kad santykių jiems daugiau nebereikia, kad kitas žmogus nereikalingas, kad nuo šiol jie viską gali patys. Nerėkauja, kadangi tiksliai žino, jog suaugusiam žmogui reikalingas kitas suaugęs žmogus.

.