Trys bruožai, paverčiantys moterį darbiniu arkliu

Išanalizavau pažįstamų moterų, kurios kažkuriuo gyvenimo momentu pavirti darbiniais arkliukais, charakterius. Tokiomis jos tapo ne dėl likimo užgaidų (staigi vaiko ar artimo žmogaus liga, gaisras, rimtos problemos ekonomikoje), o visiškai, kaip gali pasirodyti, atsitiktinai. Tai moterys, kurios sukasi užburtame rate „darbas-namai-darbas“ ir nieko negali padaryti. Tos, ant kurių sprando susisuka jaukų lizdelį tingūs kolegos ir giminaičiai. Tai štai, patyrinėjau jų charakterius ir aptikau juose vienus ir tuos pačius bruožus.

Štai kas man gavosi.

Perfekcionizmas ir nesveikas pareigingumas. Negatyvaus įvertinimo baimė

Dažniausiai darbinėmis arkliukėmis tampa pavyzdingos mergaitės, pirmūnės, atsakingos vykdytojos. Juk būtent tokius vaikus rodo kaip pavyzdį mokytojai mokykloje, būtent tokiais vaikais negali atsidžiaugti tėvai.

Griežtoje lavinimo sistemoje, kur veikia kontrolės ir skatinimo sistema, už tokius bruožus mergaitė iškart tampa „gera“, šitie bruožai visokeriopai skatinami. O štai sugebėjimas apginti savo interesus ir duoti atkirtį – „ne mergaitiškas elgesys“. Tos, kurios leidžia sau konfliktuoti ar tiesiog nusispjauti į jai neįdomią pamoką – chuliganės, neklaužados. Jas bara ir smerkia.

Perfekcionistės, kaip taisyklė, labiau pasireiškia karjeroje, tačiau būtent kaip vykdytojos, pavaldinės, o ne kaip viršininkės. Būtent ant jų pečių lengviausia už paprastą „ačiū“ suversti kalną svetimų įsipareigojimų. Rezultatas: pasiekusi vidutinį amžių, moteris arba įveikia savyje negatyvaus vertinimo baimę, išmoksta apginti savo interesus, arba galutinai paleidžia vadžias ir leidžia visiems sutūpti sau ant sprando.

Pasitaiko perfekcionisčių ir šeimyniniame gyvenime. Jos įsitikinusios, kad turi išlaikyti kažkokį konkretų lygį, o bet kokia netvarka ar tiesiog kai sustoja judėjimas į priekį – didžiulė tragedija. Jų norma – tai nuolatinis nuovargis, užimtumas ir kopimas į viršūnes. Pailsėti jos paprasčiausiai nemoka.

Negatyvūs iš tėvų paveldėti scenarijai

Kartais miela mergaitė pavirsta pervargusiu darbiniu arkliu dėl konkrečių iš tėvų šeimos paveldėtų scenarijų. Ne tik savų, bet ir vyro tėvų. Jei mergaitės mama buvo toks pats darbinis arklys, tai ir ji pati pavirs tokia pačia. Jeigu mama tempė ant savo kupros nevykėlį vyrą, yra visi šansai, kad ir dukra pakartos jos likimą. Juk kitokio gyvenimo ji paprasčiausiai nematė. Kaip taisyklė, jei tokios nelaimėlės ir ištrūksta iš užburto rato, tai ne pirmoje santuokoje. O štai „studentiškos meilės“ praktiškai visos pasmerktos.

Įdomiausia, kad sukūrusios tokį negatyvų scenarijų motinos šventai įsitikinusios, kad saugojo šeimą vardan vaiko. Norėjo kaip geriau, o gavosi…

Totali kontrolė

Yra dar trečia tokių moterų kategorija. Tai didvyrės ar didmoterės, be kurių pasaulis, atseit, pražus. Joms jau nesinori jausto tokios užuojautos kaip pirmų dviejų tipų atstovėms, tačiau tai nereiškia, kad jos nesikankina. Kalba eina apie moteris, kurios siekia absoliučiai viską kontroliuoti. Jų didžiulis krūvis susijęs netgi ne su tuo faktu, kad namuose niekas nieko nedaro ir yra bejėgiški žmonės, o greičiau su siekiu amžinai viską ir visus kritikuoti ir pačiai nuolat perdarinėti kitų atliktus darbus. Tokia perdėta kontrolė išsekina, užmuša moteryje moterį.

Tokią žmoną dažniausiai gauna vyriškis, kuris jau turėjo panašų scenarijų savo šeimoje ir išmoko priešintis šiai bėdai. Jis turi tiesiog nežmoniškus šarvus, ginančius nuo visų tų priekaištų, įsakymų, kontrolės. Kiti vyrai, vidutiniai statistiniai, nuo tokios moters paprasčiausiai pabėgs. O ant „šarvuoto“ moteris gali rėkti, gali nuleisti į jį visą savo negatyvą tarsi į unitazą. Tačiau gyvenimas nuo to nepasikeis.

Įsižiūrėjusi į tokias moteris, supratau svarbiausia, ko jos siekia, kurlink taip atkakliai eina. Tai – komanduojančios lyderės padėtis. Ir jos nuolat susiorganizuoja sau būtent tokį aplinkinių žmonių ratą, laikydama tuos aplinkinius infantiliais. Tačiau nuo to lengviau, žinoma, nepasidaro. Juk visų aplinkinių kontroliavimas atima begalę jėgų. Galiausiai po viso to seka problemos su sveikata.

Vienintelis būdas moteriai neiškristi iš distancijos – suvokti, pagaliau, kad jis labai pavargo ir gyvenimas akivaizdžiai klostosi kažkaip neteisingai. Ir tada yra šansas, kad darbinis arkliukas pavirs nuostabia ristūne, pajėgia įveikti bet kokias viršūnes.

Šaltinis



Naujienos iš interneto

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *