Kartais santykiai atrodo gana sveiki – nėra dažnų ginčų, konfliktų, neištikimybės ar agresijos, tačiau poroje kaupiasi įtampa. Vienas partneris pradeda vis labiau erzinti kitą: kartais kalba „neteisingu tonu“, kartais „ne ten padeda puodelius“, kartais „vėl pamiršta nupirkti duonos“. Ir net jei konkreti situacija išsprendžiama, pats dirginimas išlieka – tarsi foninis triukšmas, bloginantis santykius.

Dirglumas yra subtili pykčio ir agresijos forma. Psichologai dirglumą traktuoja kaip signalą, kad kažkas negerai. Jis dažnai parodo, kad:

• buvo pažeistos asmeninės ribos;
• svarbūs jausmai nėra išreiškiami;
• yra lėtinis nuovargis arba emocinis perdegimas;
• poroje susiformavo disbalansas – vienas duoda daugiau, nei gauna.

Dirglumo (pykčio) energija nori išsilaisvinti, bet dėl kažkokių priežasčių ji sulaikoma. Jei į ją nekreipiama dėmesio, ji išsiveržia priekaištų, užgauliojimų, pasyvios agresijos ir sarkazmo pavidalu. Taip pat ji gali tiesiog stagnuoti, sukeldama didėjančią įtampą, kuri arba akimirksniu sprogs, arba sukels kitų problemų jos savininkui (pavyzdžiui, fizinių simptomų ar ligų).

Kas slypi už dirglumo?

Norint tai suprasti, svarbu sąžiningai sau atsakyti į klausimą: ne tik „ką jis / ji daro ne taip“, bet ir ką aš jaučiu šią akimirką ir ko man trūksta.

„Mane erzina, kad jis visada įsmigęs į telefoną.“ → „Jaučiuosi, lyg būtume nutolę vienas nuo kito ir man trūksta dėmesio.“

„Ji visada valdinga.“ → „Jaučiuosi nuvertintas ir noriu, kad į mane būtų atsižvelgta.“

„Jis lėtas ir stabdo.“ → „Esu pervargusi, jaučiuosi taip, lyg viskas būtų kraunama ant mano pečių, ir pykstu iš nuovargio.“

Dažnai susierzinimas slepia nepatenkintus poreikius: palaikymo, pripažinimo, ryšio, pagarbos. Jei į juos nekreipsime dėmesio, susierzinimas nepraeis, o dažnės – jam tiesiog atsiras vis naujų priežasčių.

Kaip pagerinti situaciją?

Dalykitės jausmais ir požiūriu į savo partnerį.

Svarbu suprasti, kad jei pasijutote suerzinti, tai nebūtinai reiškia, kad jūsų partneris yra blogas. Susierzinimas yra jūsų reakcija. Kaip būtų galima ją suprasti ir pakeisti?

Galite pradėti nuo vidinio dialogo: „Jaučiuosi suerzintas. Kas už to slypi? Ko man dabar reikia?“ Tai jus perkels nuo partnerio kaltinimo prie savęs tyrinėjimo.

Nekaupkite susierzinimo, o išsakykite jį.

Geriau prabilti ne konflikto įkarštyje, o tada, kai turite galimybę ramiai išsakyti savo mintis. Visų pirma kalbėkite apie savo jausmus, o ne apie savo nuoskaudas partneriui.

„Pastebėjau, kad susierzinau, kai taip karštai sureagavai. Jaučiausi nejaukiai. Gal galėtume pasikalbėti kitaip?“

„Visada supykstu, kai nenurenki stalo pavalgęs. Suprantu, kad gali pamiršti, bet man svarbu, kad abu prisidėtume prie namų ruošos.“

Atkurkite pusiausvyrą.

Dirglumas dažnai kyla, kai santykiuose sutrinka davimo ir ėmimo pusiausvyra arba kaupiasi nuovargis ir nėra išteklių.

Naudinga užduoti sau klausimus:

• Kur aš peržengiu savo galimybių ribas?
• Ką darau „iš reikalo“, bet viduje pykstu?
• Kaip galėčiau šiek tiek sumažinti rūpesčių ir susigrąžinti poilsio ir malonumo?

Kartais pakanka perskirstyti krūvį, atsikratyti pernelyg didelės kontrolės ir susigrąžinti teisę į poilsį.

Sąžiningai ir tiesiai kalbėkite apie tai, ko jums trūksta.

Kad ir kokia būtų dirglumo priežastis, svarbu ją nustatyti. Jei dirglumas kyla dėl dėmesio, meilės ar pagarbos stokos, verta jį įvardyti.

Tik ne priekaišto forma: „Tu manęs visai neapkabini!“ O prašymo būdu: „Man trūksta tavo prisilietimų. Man labai trūksta tavo apkabinimo dabar. Tai padėtų man jaustis arčiau tavęs.“

Siūlykite konkrečius veiksmus.

Aiškiai nurodykite, ko norite ir kaip tai galima sutvarkyti. Pavyzdžiui:

„Man svarbu, kad po darbo praleistume bent dešimt minučių kartu, be telefonų. Man tai suteiks artumo jausmą, o tau – erdvės atsipalaiduoti.“

„Kiekvieną vakarą padedu vaikams ruošti namų darbus. Mane erzina, kad tai darau viena, nes būnu pavargusi ir jaučiuosi taip, lyg viskas tektų man. Suprantu, kad po darbo esi pavargęs. Man svarbu, kad abu padėtume vaikams ruošti namų darbus. Tai reikš, kad dalyvauji jų auklėjime ir nori padėti. Ar galėtume susitarti, kad tu būsi atsakingas už matematiką, o aš – už lietuvių kalbą?“

Dirglumas yra ryšio su savimi, savo poreikiais, ištekliais ir partneriu praradimo požymis. Jei dirglumą traktuosite kaip signalą, tai gali būti santykių pokyčių, netgi jų pagerėjimo pradžia. Ribų apibrėžimas, sąžiningas bendravimas ir dėmesio skyrimas savo poreikiams padeda sumažinti lėtinį nepasitenkinimą ir atkurti gyvą, sveiką intymumą poros santykiuose.