Jūs jau kuri laiką susitikinėjate ir štai pagaliau radote drąsos pasakyti tuos tris ypatingus žodžius – „Aš tave myliu“. Trys žodžiai arba vienuolika raidžių gali pasirodyti kaip visai paprastas dalykas, kažkoks menkniekis, bet tai ištarti  dažnai yra nelengvas žingsnis. Aišku, kad nedrąsu atsiverti ir parodyti savo jausmus, baugu tai, kad nėra tvirtų garantijų, jog išgirsite pritarimą ar teigiamą atsaką. Taigi, ką darote, kai išsakote savo meilę, bet neišgirstate panašaus atsako?

Nors tuo momentu gali atrodyti, kad tai pats blogiausias pasaulyje dalykas – ekspertai sako, kad greičiausiai viskas yra kiek kitaip ir tikrai mažiau dramatiška.

Santykių pradžioje neretai kyla noras tarsi apsidrausti, pasitikrinti, sužinoti kito žmogaus jausmus, išsiaiškinti ar mes žengiame tarsi viena koja, ta pačia kryptimi. Mus gali užvaldyti geismas, erotinė trauka, tačiau nereikia skubėti visa tai vadinti meile ar įsimylėjimu, jei tiksliau. Toks nekantrumo, skubotumo paskatintas „Aš tave myliu“ gali nuskambėti labai nenatūraliai ir tiesiog sugluminti pasimatymų partnerį ar partnerę bei nesukelti taip laukiamo pozityvaus emocinio atsako.

Aišku, gali nutikti, kad išties aplankė stiprūs ir tikri jausmai, nuoširdžiai mylime, tuomet tai pasakyti, kažkaip išreikšti, yra visai natūralu ir tikrai verta. Bet jei nesulaukėme teigiamo ar panašaus atsako, ką pataria ekspertai?

1. Savikritika. Nesulaukus teigiamo atsako dažnai kyla noras save kritikuoti, peikti, nuvertinti. Svarbu suprasti, kad neigiamas atsakymas gali reikšti ką tik nori ir tai gali būti visai ne apie jus. Tai niekaip nedaro jus prastesniu ar prastesne, priešingai, tai buvo drąsus žingsnis, ne visi surizikuoja.

Ir tikriausiai geriau gauti neigiamą atsakymą, nei likti amžinose dvejonėse „O kas jeigu?“. Žmogaus vertę apibrėžia veiksmai, o ne dvejonės ar taip ir nepamėgintos realizuoti svajonės. Čia drąsiai galite užsidėti sau pliusą, paukščiuką ar medalį. Jūs nepadarėte nieko blogo! Paplekšnokite sau per petį, jog surizikavote, bet gyvenimas yra loterija, kartais ji ne mūsų naudai. Svarbu mėginti toliau ir čia niekas nėra dėl to blogas ar kaltas. Leiskit sau atsikvėpti. Kai kiek atsitokėsite, aprims emocijos, tada mėginkite daryti išvadas. Duokite sau laiko.

2. Pyktis. Labai dažna reakcija, po neigiamo atsakymo, yra pyktis kitam žmogui. Ir tai visai suprantama, natūralu. Neis jis ar ji atrodo tarsi mūsų kančių šaltinis, priežastis. Savikritikos atveju, tas pyktis, apmaudas, buvo nukreipti į save, į vidų, bet gali būti ir taip, kad pyktis dėl nesėkmės pakrypsta į išorę, tada imame kaltinti kitus.

Čia svarbu išlaikyti vidinę ramybę, tvirtumą, blaivų protą ir vengti skubotų išvadų. Kritiškai, priekabiai pažvelgti į savo mintis ir situacijos vertinimą. Dažnai žmonės yra tiesiog nepasiruošę rimtiems santykiams, juos baugina atsakomybė ar praeities nesėkmių šešėliai ir dar gali būti bala žino kas! Svarbu įsigilinti, išklausyti ir suprasti, kas išties vyksta su jūsų simpatija. Kokia tiksliai ir konkrečiai yra ši unikali situacija? Atsisakykite šablonų ir svetimų, klišinių nuomonių, patarimų, vertinimų. Tiesiog supraskite kas realiai vyksta.

Venkite toksiškų, kandžių, pasyviai–agresyvių juokelių, apie tai, kaip jus užgavo ir kokia ar koks jūs dabar auka. Kaltinimai ir agresija nieko nesprendžia, tai nesukuria meilės, intymumo ar aistros. O kantrybė ir nuoseklus situacijos tyrinėjimas – gali daug. Tyrinėkite.

3. Duokite simpatijai laiko. Duokite kitam žmogui kažkiek laiko, kad būtų galimybė ramiai išjausti, suvirškinti, apmąstyti tai, ką jūs pasakėte ir susigaudyti savo jausmuose. Gali pasirodyti, kad ne viskas jau taip blogai. Žmonės jaučia skirtingu tempu, ritmais. Nors ir malonu išgirsti „Ir aš tave myliu“, „Ir tu man patinki“, „Ir aš norėčiau draugauti“, kaip atsaką į mūsų prisipažinimus, vienok teigiamas atsakymas, iš pirmo karto, būna gana retai, kaip sako daugelio patirtis. Tad ir nederėtų to tikėtis.

Mes visi esame be galo skirtingi, ypač tai galioja, kai kabame apie jausmus ir jų rodymą kitiems. Akivaizdu vien jau tai, kad žmonės, kurie nukentėjo ankstesniuose santykiuose, daug nenoriau kalbės apie jausmus ir gerokai atsargiau žvelgs apskritai į naujų santykių galimybes ir mezgimą. Norės jaustis saugiau, apsidrausti. O kur dar temperamentas, įgimtas polinkis į uždarumą, pesimizmą ir t.t.

Jei žmogus užaugo šeimoje, kur žodžiai „Aš tave myliu“ niekada nebuvo ištarti, tai pasakyti suaugus bus gerokai sunkiau nei tiems, kurie matė vienas kitą mylinčius tėvus, atvirai ir natūraliai vienas kitam reiškiančius savo jausmus. Išties ne taip ir svarbu, kokios tos priežastys, tiesiog leiskite jūsų pasijai susivokti, nurimus bangoms. Supraskite, kad jūs gal kiek paskubėjote ir daugiau gazo čia tikrai nereikia. Duokite laiko jai ar jam.

4. Judėkite į priekį. Kad ir kas ten nutiko, svarbu judėti toliau. Žodžiai ištarti, sėkla pasėta. Nebereikia nieko daugiau sakyti, aiškinti ar laukti, gyvenkite toliau. Jei jums taip bus patogiau, galite net apsimesti ar elgtis taip, lyg nieko ir nebuvo. Kibkite į kasdienius darbus. Skirkite laiko sau. Tiesiog puoselėkite save bei savo gyvenimą.

Nuolatinis to prisiminimas, minčių ratų, kvadratų sukimas galvoje ar dar blogiau, kito žmogaus klausinėjimas ta tema, įkyrumas, spaudimas – gali tik atstumti, viską komplikuoti. Ir apskritai,  kai esame tarsi sustingę viename momente, laike, kažkokiame laukime, taip tiesiog atveriame savo gyvenime vartus dramai bei problemoms. Kai viską it kazino pastatome ant vieno langelio – pralaimėjimo tikimybė labai didelė, o emocinė kančia ir frustracija jau tiesiog garantuota.

Nereikia visiškai užverti durų ar nuslopinti savo meilės alkoholiu, atsitiktiniu seksu, kažkokiomis pramogomis ar smaugiančiu šaltu abejingumu. Žmogus žino apie jūsų jausmus, pakvietimas išsiųstas. Gal ateis laikas ir jis ar ji tuo pasinaudos. Negalime žinoti. Saugokite save ir judėkite į priekį.

5. Nesureikšminkite žodžių. Išties nėra taip svarbu ką sakote jūs ar jums patinkantis asmuo. Daug svarbiau yra kaip judu elgiatės ir jaučiatės kartu. Meilė turi begales išraiškos formų, o žodžiai, kad ir eiliuoti, gal net muzikiniame fone, tik viena iš jų. Kartais žodžių išvis nereikia, jie tik sukelia įtampą, nerimą ir nesusipratimus, įkalina ar trukdo. Pajuskite. Ar jums gera kartu? Jei taip, gal tai ir yra jūsų lauktas atsakymas? Tai tiesiog neištarta garsiai virpinant oro molekules.

6. Būkite dėkingi. Dažnai sakoma, kad žmonių bėda ta, jog nuvertina tai, ką turi, ir pervertina tai, ko nėra. Ir tame išties gana daug tiesos. Jau dabar turite labai daug! Jumyse kilo gražus ir retas jausmas, kurs įkvepia žmones genialiems meno kūriniams, didvyriškiems žygdarbiams ar bent jau sulieknėti 5 kg. Tai geras būdas nulipti nuo savigraužos ir situacijos dramatizavimo takelio, tiesiog susitelkiant į tai, kas pozityvu šioje situacijoje bei dėkojant už tai sau, jausmą sukėlusiam žmogui ar apvaizdai, jei tikite.

Paklauskite savęs, ką jūs padarėte, kad būtumėt mylimi? Pasidžiaukite tuo. Paklauskite savęs, kas konkrečiai jūsų pasimatymų partnerės ar partnerio elgesyje ar būde, sukelia jums meilės jausmą? Padėkokite už tai, už šias dovanas, už galimybę tai pamatyti, pajusti, išgyventi.

7. Gerbkite jausmus. Gerbkite savo ir kito žmogaus jausmus. Šioje situacijoje niekas nėra blogas ar neteisus. Pasikalbėkite, išsiaiškinkite kas ir kaip. Ir jei atsakymas yra „Ne“ – gerbkite tai. Juk galiausiai – tai yra kiekvieno žmogaus teisė į laisvę būti tuo, kuo esi. Be to, juk širdžiai neįsakysi, tai nėra pikta jo ar jos valia, tiesiog jausmai mums nepriklauso, jie reiškiasi spontaniškai, įnoringai, kai kada gana neįprastai ir tame jų grožis.

Taip pat svarbu ir gerbti save bei savo jausmus. Jei praėjus kažkuriam laikui, jūs visgi nesulaukėte teigiamos reakcijos ar atsako, gerai pagalvokite, gal geriau nukreipti savo gebėjimą mylėti ir pastangas ten, kur jus labiau įvertins?

Pagal užsienio spaudą parengė Edvardas Šidlauskas