Kiekvienas iš mūsų svajoja apie santykius, kuriuose viskas būtų idealu. Savas pasaulis be trūkumų. Tačiau lūkesčiai ir realybė dažnai nesutampa. Tai sukelia nusivylimus ir skausmą.
1. Kuo labiau rūpinamės kitu žmogumi, tuo daugiau prarandame.
Jūs prarandate svarbą kitam žmogui, kai būnate nuolat pasiekiami. Jei duodate, duodate, duodate, kitas įpranta imti, laiko tokią padėtį savaime suprantamu dalyku ir pamiršta, kad reikia atsilyginti tuo pačiu.
Pavyzdžiui, jei rinkoje kažko trūksta ar padidėja prekės paklausa, ji savaime pabrangsta. Tai galioja ir žmonių santykiams. Svarbu išlaikyti pusiausvyrą ir neatiduoti viso savęs kitam. Todėl reikia nustatyti ribas. Svarbu ne tik duoti, bet ir gauti vienodai. Savęs išsižadėjimas vardan kito žmogaus paprastai geruoju nesibaigia.
2. Kartais turime paleisti žmones, kad grįžtume į save.
Su laiku viskas gerėja, tiesa? Tačiau tam turime nustoti mylėti žmones, kurie mus išdavė, kai mums jų taip reikėjo.
Nes kiti žmonės turi galią mums, kol mes apie juos galvojame nuolat. Nemėgti kito asmens nėra tas pats, kaip jo nekęsti. Labai svarbu paleisti tą žmogų ir judėti toliau.
Jei to nepadarysime, ilgai liūdėsime ir vis svarstysime: „O kas, jei to nebūtų nutikę?“ Ir svajosime apie neįmanomus dalykus.
3. Kad ir kaip elgsimės, vis tiek būsime teisiami.
Neįmanoma visiems ir visada įtikti bei patikti. Nuosprendis yra žaidimas. Jei kas nors yra nepatenkintas dėl to, ką padarėte, ar pavydi jūsų sėkmės, jis visada ras būdą, kaip jus smerkti ir kritikuoti.
Kad ir kaip stengsitės, vis tiek kas nors jus pasmerks. Todėl nereikia bijoti kitų nuomonės ir nepritarimo. Mes negalėsime įgyvendinti savo svajonių, jei nuolat bijome būti teisiami.
4. Kai pasirenkate gyventi taikiai su savimi, tenka su daug kuo atsisveikinti.
Kai pasiryžtame gyventi santarvėje su savimi, mes nustatome savo ribas, kurios kitiems gali būti nepriimtinos.
Todėl kartais tenka atsisveikinti su mylimais žmonėmis ir vietomis. Įgauta ramybė dažniausiai būna brangesnė už prarastą ryšį.
5. Tiesioginis atsisakymas yra geriau už melagingus pažadus.
Sunku atstumti kitą žmogų, sunku atmesti jo prašymą, bet tiesus atsisakymas užkerta kelią nesusipratimams ir klaidingoms viltims. Kai ko nors tiesiogiai atsisakome, pasielgiame sąžiningai ir gerbiame kitą asmenį. Jis galės lengvai judėti toliau ir paleisti praeitį, išvengdamas nesibaigiančios abejonių, sulaužytų pažadų ir įkyrių minčių karuselės.
Tiesioginis atsisakymas visada veda į taikesnį ir sąžiningesnį gyvenimą.