Meilė nepradingsta staiga ir netikėtai. Egzistuoja visa eilė pavojaus signalų, kurie įspėja, kad emocinis stresas pasiekė virimo tašką. Juos galima sugrupuoti į keturis pagrindinius meilės ir santykių žlugimo etapus, ir jeigu nieko nebus daroma, šie signalai pavirs gedulingais užgesusios meilės laidotuvių varpais. Apie tai – šis tekstas.
Žinoma amerikiečių psichologė Barbara de Angelis, knygos „Šeimos laimės paslaptys“ autorė, įvardija keturis vienas po kito sekančius meilės nykimo etapus. Apie juos ir papasakosiu, su tam tikrais papildymais.
Pasipriešinimas
Atsiranda tada, kai esama nepasitenkinimo partneriu, tačiau tas pasitenkinimas neišsakomas, o ignoruojamas. Dažnai žmogus galvoja, kad arba susidoros su pasipriešinimu meilės ir kantrybės pagalba, arba partneris pats susipras. Tačiau, kaip taisyklė, tai nesuveikia ir prasideda antrasis etapas.
Ką daryti? Kalbėtis! Kalbėtis apie tai, kas jums santykiuose netinka, kas skaudina. Psichologai siūlo šiems tikslams naudoti „aš” teiginius. Esmė ta, kad reikia kalbėti apie savo jausmus ir apie tai, kaip jūs išgyvenate tą ar kitą savo partnerio veiksmą. Palyginkite: „Tu šioks ir anoks, sugadinai man visą gyvenimą“ arba „Man labai liūdna, kai visus savaitgalius leidi žvejodamas. Jaučiuosi vieniša ir nereikalinga, ir manau, kad tu manęs nebemyli. Norėčiau daugiau laiko praleisti kartu“.
Akivaizdu, kad pirmuoju atveju dialogo nebus. Tai – ne kvietimas pokalbiui, tai – psichologinė ataka, kaltinimas, pretenzijos ir, neretai, užgauliojimai. Partneriui belieka tik gintis arba pulti, susidūrus su tokiu užpuolimu. Bet kokiu atveju tai neprisideda prie konfliktinės situacijos sprendimo ir santykių stiprinimo.
Antruoju atveju jūs kalbate apie save ir apie savo jausmus, susijusius su jūsų partnerio veiksmais, neteisdami ir nekaltindami. O tai – puiki proga pasikalbėti ir paieškoti sprendimų (jeigu partneris pasiruošęs jus išgirsti ir pradėti dialogą).
Nuoskauda
Nuoskauda, pyktis, įsižeidimas. Visus šiuos jausmus sukelia slopinamas pasipriešinimas. Ir kalba eina ne apie vienkartinį veiksmą – šiuo atveju susierzinimas tampa chronišku. Šiame etape partnerio elgesys atrodo nepakeliamas, atsiranda pyktis. Vėlgi, dažnai pasipiktinimas nėra išreiškiamas žodžiais, apie jį nepasakoma tiesiai, o pasireiškia pasyvios agresijos forma – nuolatiniu nepasitenkinimu, kabinėjimusi.
Įsižeidęs ir jaučiantis nuoskaudą žmogus visą laiką verda šiame jausme ir tai nuodija ne tik paties žmogaus, bet ir jo partnerio gyvenimą.
Ką daryti? Būtų gerai suprasti, kad nuoskauda, įsižeidimas – nebrandus, vaikiškas jausmas. Jį sudaro pyktis ir nesveikas prisirišimas. Norint susidoroti su nuoskauda, būtina suprasti, dėl ko būtent pykstate ir koks jūsų reikalavimas slypi už to pykčio. O tada tiesiog pasikalbėkite su partneriu, naudodami „aš“ teiginius, jau žinomus iš ankstesnio punkto.
Atsidalinimas
Jeigu nuoskaudą prašokome, neišsprendę problemų, kyla pavojus atsidurti trečioje santykių irimo stadijoje. Čionai jau nebeliko emocinio artumo, atsirado poreikis fiziškai atsiskirti vienam nuo kito.
Toks atsidalinimas gali vykti aktyviai – su įnirtingais kivirčais, trankant duris, arba pasyviai, kai vienas partneris net neįtaria, kas vyksta kito sieloje. Vykstant pasyviam atsidalinimui, žmogus praranda susidomėjimą partneriu, gali užmegzti romaną „kairėje” arba pradėti fantazuoti apie naujus santykius. Arba pasinerti į darbus. Trumpiau tariant, jis suranda galimybę kuo mažiau laiko praleisti su savo antrąja puse, jau nekalbant apie fizinį kontaktą.
Dažnai poros išsiskiria jau šiame etape ir išsiskyrimas būna labai skausmingas. Tačiau jei dėl kokių nors priežasčių santykiai vis dar tęsiasi, juose atsiranda daug abejingumo, nuobodulio ir neigiamų emocijų.
Gniuždymas
Jeigu ankstesniame santykių žlugimo etape pora neišsiskyrė, anksčiau ar vėliau prasideda ketvirtoji stadija. Žmogus jau taip pavargo ankstesniuose etapuose, kad sąmoningai ar nesąmoningai nusprendžia nejausti emocijų. Jis galvoja: „Kurių galų dėl šito nervintis?“, ir tariamai nustoja jaudintis.
Tik jausmai juk niekur nedingsta, o kartu su nepageidaujamais išgyvenimais pradingsta ir pozityvūs, tokie kaip džiaugsmas, troškimai ir pan. Žmogus tampa apatiškas, o gyvenimas – nuobodus, be džiaugsmo. Kad ir kaip būtų keista, būtent šiame etape kyla didžiulė pagunda nuspręsti, kad viskas puiku, problemų nebeliko.
Nors iš tikrųjų tai – pats svarbiausias etapas iš keturių. Netgi žvelgiant iš šalies tai gali atrodyti kaip ideali pora, kadangi nebėra jokių ginčų ar priekaištų vienas kitam. O paskui – op! – ir staiga, visiems netikėta išsiskiria.
O be to, visos tos ilgai slopintos emocijos vis tiek susiranda išėjimą kokių nors psichosomatinių ligų pavidalu.
Kaip matote, meilė išblėsta dėl nesugebėjimo parodyti partneriui savo jausmų, nemokėjimo sveikai konfrontuoti ar sėsti prie derybų stalo. Bet jei viso to išmoksime, vargu ar meilė išplasnos į tolimus kraštus, pamojavusi atsisveikinimui sparnais.
