Šiuolaikiniame pasaulyje, kuriame gausu lūkesčių, palyginimų ir stereotipų, moterų savivertės tema tampa ypač aktuali. Kaip dažnai moterys pamiršta save, pirmąją vietą skirdamos kitiems? Kaip išmokti vertinti save ne už nuopelnus, o tiesiog už tai, kad esi?
Apie tai ir pakalbėsime.
Kas yra moteriška savivertė? Savivertė – tai vidinis atsparumas, savo vertingumo pojūtis, nepriklausomas nuo išorinio vertinimo. Skirtingai nuo savęs vertinimo, kuris gali svyruoti priklausomai nuo sėkmių ar nesėkmių, savigarba yra stabili. Moteris, turinti išvystytą savigarbos jausmą:
- jaučia savo svarbą ir reikšmę ne tik kaip mama, žmona ar darbuotoja;
- moka nusibrėžti asmenines ribas;
- nebijo pasakyti „ne“;
- nelygina savęs su kitais;
- pasirenka save – su meile ir rūpesčiu.
Iš kur atsiranda žema savigarba? Žemos savigarbos šaknys dažnai siekia vaikystę: griežti tėvai, nuvertinimas, lyginimas su kitais vaikais. Augdama moteris susiduria su visuomenės spaudimu: „būk graži“, „viską suspėk“, „nesiskųsk“. Pamažu ji pamiršta, kaip įsiklausyti į save, kaip save išgirsti.
Darbas su savimi padeda pamatyti šias gilumines nuostatas, atpažinti svetimus scenarijus ir jų atsikratyti.
Kaip pradėti kelią į save?
Sąmoningumas
Pirmas žingsnis – pripažinti problemą. Atkreipkite dėmesį, kaip dažnai jūs:
- lyginat save su kitais;
- nesuteikiate sau poilsio;
- ieškote patvirtinimo iš išorės;
- bijote būti savimi.
Emocinis palaikymas
Darbas su savimi suteikia saugią erdvę išgyventi emocijas, atsikratyti nerimo ir grįžti į save. Žinios apie save padeda sukurti vidinį atsparumą ir ugdyti pasitikėjimą savimi.
Maži žingsneliai kiekvienai dienai
- veskite dėkingumo dienoraštį.
- pairkite save už pasiekimus, net ir nedidelius.
- mokykitės sakyti „ne“ be kaltės jausmo.
- apsupkite save jus palaikančiais žmonėmis.
Moterų savigarba – tai ne dovana, o procesas. Tai – kelias, kuris reikalauja laiko, atsargumo ir palaikymo. Jei norite pradėti šį kelią – ženkite pirmą žingsnį jau šiandien.
