Mūsų moteriška tapatybė pradeda formuotis, kai suprantame, kad esame tos pačios lyties kaip mama. Ir kad užaugsime ir būsime moterys, kaip mama.
Būtent žiūrėdamos į mamą, suprantame, kas yra būti moterimi. Ir, žinoma, norime būti panašios į ją. Tačiau dažnai atsitinka taip, kad mūsų mamos pačios nelabai supranta, kas yra moteris.
Mes kažką, žinoma, išmokome iš savo motinų, bet toli gražu ne viską.
Puiku, kai mama džiaugiasi, kad yra moteris, ir perduoda tą džiaugsmą savo dukrai. Mergaitė auga su jausmu, kad būti moterimi yra nuostabu ir kad jai pasisekė.
Deja, ne visos motinos džiaugiasi, kad yra moterys. Būna, kad motina, pavyzdžiui, yra infantili, nesugeba pasirūpinti savimi ar kuo kitu. Arba kenčia vyro nepagarbų elgesį. Tada dukra mato savo motiną nelaimingą, nusivylusią moters likimu.
Susikurti savo moterišką tapatybę nėra lengva užduotis. Tam prireiks ne vienerių metų. Reikės daug pastangų, kad suprastum save kaip moterį.
Ir, žinoma, norint tai suprasti, reikės užmegzti santykius su kitomis moterimis. Mums reikia kitų moterų, kad būtume moterimis. Per jas mes suprantame save.
Mes žiūrime į kitas realizavusias save moteris ir mokomės iš jų būti sėkmingos. Mes perimame iš jų gebėjimą būti sėkmingomis ir tuo pačiu išlikti moterimis, derinti šeimą ir kitas gyvenimo sritis.
Mes ieškome, ko galima būtų pasimokyti iš kitų moterų. Mes to godžiai ieškome. Mes žiūrime, kaip jos rengiasi. Galbūt mums kas nors patiks iš jų stiliaus.
Iš kitų moterų norime mokytis bendrauti su kitais žmonėmis, elgtis ir jaustis moterimis. Kai sutinkame moterį, kurioje yra kažkas mums patrauklaus, mes godžiai siekiame jos, kad pasimokytume.
