Būti žmona – nelengvas uždavinys. Daug reikia visko žinoti, daug mokėti – tai tikras menas. Išgyventi drauge visą gyvenimą ir neįkyrėti vienas kitam – meistriškumo viršūnė.
Tai nėra taip paprasta, juk kiekvieną rytą pabundi šalia vieno ir to paties žmogaus, važinėji į vieną ir tą patį darbą (net jei tai mamos darbas), sprendi vienus ir tuos pačius klausimus – pirkti produktus, gaminti pietus. Švęsti gimimo dienas… Ir taip kasdien – viskas iš naujo ir iš pradžių.
Kai ką tokia monotonija pradeda slėgti. Tada vyrai ir moterys ieško laimės kitoje vietoje – slapta nuo antros puselės arba iškart išeina mėginti ieškoti kažko naujo.
Kaip gali moteris tą rutiną nuspalvinti ryškiomis spalvomis ir sau, ir vyrui? Kad jam visko užtektų ir nekiltų minčių ieškoti vietų, kur žolė žalesnė?
Kaip byloja senovės išmintis, moteris šeimoje turi įsisavinti ir kokybiškai vaidinti penkis vaidmenis. Kas tai per vaidmenys?
ŽMONA
Tai pirmas vaidmuo, nors atrodo keistai – žmona turi būti žmona. Vaidmens esmė ta, kad tenka būti šalia vyro ir turte ir nepritekliuje, ligoje ir sveikatoje. Paprasčiausiai būti su juo. Būtent žmona primena vyrui apie jo gyvenimo tikslą, apie tai, kad reikia tobulėti. Primena apie atsakomybę prieš vaikus, primena, kad tėvai turi išmokyti vaikus gyventi šiame gyvenime pagal jo dėsnius. Kitaip sakant, žmona – tai bendražygė, vyro sąjungininkė bet kokiame mūšyje, jo pagalbininkė, dešinioji ranka ir bendramintė. Ji visada vyro pusėje.
MOTINA
Tai moters antrasis vaidmuo. Daug moterų šį vaidmenį puikiai įsisavino, dar dažniau – tai vienintelis moters vaidmuo. Rūpintis vyru ne mažiau nei vaikais, o kartais ir daugiau. Skaniai maitinti, skalbti, tvarkytis, kurti jaukumą, atmosferą. Sukurti savotišką užnugarį, kur vyras gali sugrįžti iš darbo ir pailsėti, atsipalaiduoti. Vyrui kiekvieną dieną tenka būti stipriam ir drąsiam, kopti į viršūnes, medžioti šiuolaikinius mamutus, rūpintis prasimaitinimu.
Po tokio sunkaus krūvio norisi, kad juo pasirūpintų, kaip kažkada darė jo mama. Pyragų prikeptų, į lovą paguldytų, mėgstamą laikraštį atneštų, galvą paglostytų. Po kelių valandų jis vėl kaip naujai gimęs. Prisigėrė tokios motiniškos meilės iki kraštų ir pasirengęs naujiems žygiams.
SESUO
Tai vaidmuo, kai žmona yra viename lygmenyje su vyru, jie lygūs. Jie gali viską daryti drauge kaip partneriai, dalintis slapčiausiomis mintimis ir jausmais, kurti planus, aptarinėti idėjas, dalintis mintimis. Abu drauge jie – komanda. Moteris kaip geriausia draugė, nuotykių partnerė ir bendramintė. Su kuria jis gali turėti savų paslapčių nuo likusio pasaulio, savas taisykles, savus žaidimus.
DUKRA
Ketvirtas žmonos vaidmuo. Ir jeigu motinos vaidmenyje moteris dominuoja, sesers vaidmenyje jos lygios, tai dukters vaidmenyje jos – pavaldžios.
Kai moteris puikiai atlieka motinos vaidmenį, vyras būna pasitikintis savimi ir ramus. Kada jai puikiai sekasi sesers vaidmuo, jis tampa atsakingas. O šalia dukters jis tampa tikru vyru, sugebančiu kalnus nuversti vardan jos gerovės.
Būtent dukteriai vyras dovanoja pačias brangiausias dovanas. Tiktai žmona, kuri moka laiku tapti silpna ir pasiprašyti ant rankų, gali tikėtis rūpestingumo ir globos. Kai jis mato šalia savęs mažylę, kuriai reikalinga pagalba (net jei mažylei pagal paso duomenis – 60 metų), jis išsitraukia supermeno apsiaustą ir leidžiasi į žygdarbius.
Dukra moka būti silpna, prašyti pagalbos, tačiau šalia to ji moka ir klausyti. Nes nepaklusnus žmogus globos nesulauks – vyras nesiruošia eikvoti tiek daug jėgų tam, kad palaužtų jos pasipriešinimą, prieš padarydamas ją laiminga.
Dukters vaidmuo dar ir tai, kad nepiltų benzino į ugnį, kai vyras įpykęs. Tam paprastai pakanka kelių minučių, vietoje kelių valandų aršių kautynių.
Jei moteris neįvaldžiusi visų trijų vaidmenų, vyras tampa silpnu, nepasitikinčiu savimi, apatišku, linkusiu į alkoholį, kompiuterinius ir azartinius žaidimus, neatsakingas ir tingus. Bet vėlgi – reikia įvaldyti visus tris vaidmenis, kad neįstrigtum visam laikui tik dominuojančioje arba tik paklusnioje pozicijoje.
MEILUŽĖ
Tai penktasis vaidmuo, kuris dažnai arba nepakankamai įvertinamas, arba pervertinamas. Neįvertinamas, kai nustojama laikyti intymius santykius svarbiais. Pervertinamas, kai manoma, kad jeigu su tuo viskas tvarkoje, tai ir visa kita susitvarkys. Viskame reikalingas balansas.
Moters uždavinys – atstatyti šį balansą. Paversti miegamąjį ta vieta, kur vyrui įdomu ir džiugu, kur jis pajaučia pasitenkinimą ir dovanoja pasitenkinimą savo žmonai. Mes juk dažnai ignoruojame vyro poreikį suteikti mums malonumą, netgi nemanome, kad jam tai svarbu. Kažką imituojame, apsimetame, tačiau vyrai juk viską jaučia. Dėl to mums, moterims, verta ugdyti ir savo jausmingumą, ir savo sugebėjimą kalbėtis su vyru apie tokius intymius dalykus, ir savo sugebėjimą padovanoti vyrui šventę miegamajame.
Vaidmuo „žmona” yra oficialus, jis atsispindi netgi naujoje moters pavardėje. „Motina”, „sesuo” ir „dukra” – šie vaidmenys intymesni ir pasireiškia pačių artimiausių žmonių rate, šeimoje. O neretai dauguma šių vaidmenų pasireiškimų išlieka tik tarp dviejų žmonių. O vaidmuo „meilužė” – dar intymesnis, čia apskritai neįsileidžiami pašaliniai. Apie intymius santykius kalbėti reikia ir galima tik su sutuoktiniu. Demonstruoti šį savo vaidmenį irgi galima tiktai savo vyrui, kaip ir savo kūną.
Kai moteris įsisavina visus šiuos vaidmenis – nutinka stebuklas. Vyras keičiasi akyse, jam gera namuose, gera su žmona. Jo jau nebetraukia kairėn, jam namuose ir skanu, ir įdomu, jis ten jaučia pasitenkinimą. Tai kam ieškoti kažko kito?
O svarbiausia tai, kad greta tokios moters vyras pradeda demonstruoti labai svarbią savo savybę – jis imasi atsakomybės už moterį visuose keturiuose lygmenyse – fiziniame (uždirba pinigus, užtikrina šeimai saugumą), intelektualiame (rūpi žmonos mintys), emociniame (jos jausmai ir santykiai) ir dvasiniame.
Būtent to taip smarkiai trokšta visos moterys. O receptas paprastas – reikia realizuotis save penkiuose vaidmenyse.